Jonas Lasickis
Jonas Lasickis (lenk. Jan Łasicki, lot. Lasicijus, 1534 m. Lasicė, Brohuvo valsčius, Mazovijos vaivadija – 1599 m. Zaslavlis ar 1602 m. Vilnius ?) – lenkų bajoras, radikaliosios reformacijos veikėjas, aktyvus kovotojas su katalikybe.
Biografija
redaguotiStudijavo Ciuriche, Paryžiuje. Iki 1567 m. kalvinas, vėliau susijęs su čekų broliais. 1556-1581 su pertraukomis, keliavo po Vakarų Europą. 1581 m. ar 1582 m. gyveno Vilniuje, vėliau Zaslavlyje prie Minsko.
Parašė traktatą „Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus“, kuriame perpasakojo Mykolo Lietuvio, A. Gvaninio, J. Dlugošo, S. fon Herberšteino, J. Maleckio pasakojimus apie lietuvių ir žemaičių tikėjimą. Pateikė žinių apie žemaičių buitį, verslus, būdą – mini, kad jie esą gero būdo, dori, apie jų papročius – vestuves, laidotuves, kai kurias kalendorines šventes. Paliudijo, kad jau XVI a. per Rygą ir Karaliaučių prekiauta su Vakarų Europa Lietuvos linų pluoštu ir sėmenimis, tai skatino tekstilės pramonės plėtrą. Jis nekritiškai rėmėsi kitų autorių veikalais, nes nemokėjo lietuviškai. Stengėsi Vakarų Europos tautoms šią šalį pavaizduoti egzotišką; pateikė nemažai tikrovės neatitinkančių duomenų. Lietuvių mitologijai įdomus jo sudarytas dievybių sąrašas su trumpais kiekvieno aprašymais.
Jo traktatu nekritiškai rėmėsi Teodoras Narbutas, Juozapas Ignotas Kraševskis, Simonas Daukantas, Jonas Basanavičius.[1]
Literatūra
redaguoti- H. Barycz. Jan Łasicki. Wrocław, 1973.
Bibliografija
redaguoti- Clades-Danriscanorum, 1578.
- Lenkų įsiveržimo į Valakiją istorija (Historia de ingressu Polonorum in Valachiam), 1584, V. Sirokomlės vertimas lenkų kalba: Historja wtargnięcia Polaków na Wołoszczyznę, Petersburg, 1855.
- Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus (De diis Samagitanim caeterorumque Sarmatarum et falsorum Christianorum), išl. 1615, 1627, 1868; lietuvių k. Vilnius, 1969 m.)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Angelė Vyšniauskaitė. Jonas Lasickis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 545 psl.