Julian Bartoszewicz
| Julijanas Bartuševičius lenk. Julian Bartoszewicz | |
|---|---|
| |
| Bartuševičius Julijanas | |
| Gimė | 1821 m. sausio 17 d. Palenkės Biala, Lenkijos Karalystė |
| Mirė | 1870 m. lapkričio 5 d. (49 metai) Varšuva, Lenkija |
| Tėvas | Adomas Bartuševičius |
| Motina | Amelija Sengterovna |
| Vaikai | Kazimieras Bartuševičius |
| Veikla | lenkų literatūros istorikas, pedagogas |
| Alma mater | Sankt Peterburgo universitetas |
Julijanas Bartuševičius (lenk. Julian Bartoszewicz; 1821 m. sausio 17 d. – 1870 m. lapkričio 5 d.) – lenkų literatūros istorikas, pedagogas.[1]
Ankstyvieji gyvenimo metai, studijos ir veikla
redaguoti
Julijanas Bartuševičius (pavardė gali būti verčiama kaip Bartusevičius arba Bartoševičius) gimė 1821 m. sausio 17 d. Palenkės Bialoje profesoriaus Adomo Bartuševičiaus (kilusio iš Puponių kaimo, Kupiškio raj. arba Svirnų kaimo, Ukmergės valsčiuje)[2][3] ir jo žmonos Amelijos šeimoje.[4]
Baigė Varšuvos gimnaziją. Nuo 1839 m. Julijanas Bartuševičius studijavo Sankt Peterburgo universitete Istorijos–filologijos fakultete.[4] Universitete kartu su Janu Barčevskiu (būsimuoju lenkų rašytoju, leidėju) jis įkūrė studentų biblioteką, prižiūrimą studentų.[4]
Baigęs universitetą nuo 1842 m. iki 1863 m. dirbo istorijos mokytoju Varšuvos berniukų gimnazijoje, vėliau provincijos gimnazijose. Dirbdamas Varšuvos gimnazijoje kartu užėmė Varšuvos miesto bibliotekos vyriausiojo bibliotekininko pareigas.[4]
Pervedimo dirbti į provinciją priežastimi tapo leidinyje „Varšuvos biblioteka“ išspausdinta publikacija apie Jeleną Ivanovną (Maskvietę), Ivano III dukterį, kuri buvo Lenkijos karaliaus Aleksandro žmona. Rusijos valdininkų cenzūra šią publikaciją pripažino netinkama, užgavusią rusų nacionalinius interesus. Visas laikraščio „Varšuvos biblioteka“ tiražas buvo išimtas iš apyvartos ir konfiskuotas.[5][6]
Nuo 1853 m. Julijanas Bartuševičius buvo Imperatoriškosios geografų draugijos narys, nuo 1857 m. – Vilniaus archeologijos komisijos narys.[7]
Bendradarbiavo su nelegaliu laikraščiu „Dzwon Duchowy” (1863 m.).
Tarp Julijano Bartuševičiaus mokinių buvo būsimasis rašytojas Henrikas Senkevičius.
Mokslinė veikla
redaguoti1860–1870 m. Julijanas Bartuševičius buvo Poznanės Mokslo bičiulių draugijos garbės narys.[8]
Julijanas Bartuševičius parašė Mikalojaus Koperniko biografiją, kuri buvo išleista kartu su rinktiniais Koperniko darbais 1854 m. Varšuvoje. Dėl šios biografijos Bartuševičius tapo žinomas ir užsienyje.
Iš savo surinktų tyrinėjimų ir šaltinių Julijanas Bartuševičius S.Olgebrando Visuotinėje enciklopedijoje publikavo 1291 straipsnius.
Tyrinėjo Lenkijos viduramžius, vėliau XVIII amžiaus istoriją. Publikavo straipsnius žurnaluose „Varšuvos biblioteka”, „Niezabudce”, „Księdze Świata”, „Przeglądzie Naukowym” и „Tygodniku Ilustrowanym”.
Rinktiniai darbai
redaguoti- „Arcybiskupi gnieźnieńscy i prymasi, 1858–1865 m.;
- „Hetmani polni koronni i Wielkiego Księstwa Litewskiego, 1860–1865 m.;
- „Kościoły warszawskie rzymskokatolickie opisane pod względem historycznym, 1855 m.;
- „Królewicze biskupi. Żywoty czterech kapłanów, 1851 m.;
- „O pomysłach historycznych Augusta Bielowskiego,1852 m.;
- „Panowie niemieccy na dworze Stanisława Augusta. Wizerunki osób historycznych, 1852 m.;
- „Poglądy na stosunki Polski z Turcją i Tatarami,1860 m.;
- „Zamek Bialski (dzieje miasteczka, obrazy z życia magnatów,Akademia Bialska);
- „Znakomici mężowie polscy w wieku XVIII. Wizerunki historyczne, t. 1-3, 1856 m.;
- „Pamiętniki Krzysztofa Zawiszy, Wojewody Mińskiego, 1862 m.
- „Nowa epoka literatury historycznej polskiej ir kt.
Išnašos
redaguoti- ↑ Бартошевич, Юлиан // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907. [1]
- ↑ Zygmunt Gloger. Pisma rozproszone. Tom 1, 1863-1876, Bialystok, 2014, p.385. [2]
- ↑ Bartuševičių giminės aprašas Lodzės archyve [3]
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Saturnin Sikorski: Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana, t. VII, hasło „Bartoszewicz Julian“. Warszawa: Nakład i druk Saturnina Sikorskiego, 1892, s. 19-21.
- ↑ Lenkų interneto svetainėje lubimyscytac.pl pateikta Julijano Bartuševičiaus biografija. [4].
- ↑ Julian Bartoszewicz. Helena Iwanówna, królowa polska, 1 dalis. Roman Kaniewski, 1914 – 67 psl.
- ↑ Бартошевич, Юлиан // Русский биографический словарь : в 25 томах. – СПб.—М., 1896–1918. [5].
- ↑ Bolesław Erzepki, Spis członków Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Poznaniu, Poznań 1896.