Julijan Ceglinski
| Julijanas Ceglinskis lenk. Julijan Ceglinski | |
|---|---|
| Gimė | 1827 m. lapkričio 13 d. Varšuva, Lenkijos Karalystė |
| Mirė | 1910 m. rugsėjo 25 d. (82 metai) Janovas, Lenkija |
| Veikla | tapytojas |
| Išsilavinimas | Varšuvos dailės mokykla |
Julijanas Ceglinskis (lenk. Julijan Ceglinski, 1827 m. lapkričio 13 d. – 1910 m. rugsėjo 25 d.) – lenkų tapytojas.
Biografija
redaguoti
Gimęs 1827 m. Varšuvoje Julijanas Ceglinskis įstojo į naujai atidarytą dailės mokyklą. Studijų metais jis buvo vienas iš 9 studentų, kuriam pavyko „peršokti“ tiesiai iš pirmojo į trečiąjį kursą.[1][2]
1850 - 1851 m. baigęs dailės mokyklą Ceglińskis išvyko prie Vyslos su Vyriausybės sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta aprašyti senovės paminklus Lenkijos Karalystėje. Misijos vadovas buvo žinomas archeologas Kazimierzas Stronczyńskis, delegacija dirbo iki 1855 m. Komisijos tikslas buvo aprašyti ir sudaryti (nutapyti) kelių šimtų Lenkijos architektūros paminklų vaizdus. Po šešerių metų komisija išvyko į Liublino guberniją rengti paminklų brėžinius.[3]
„Liublino albume“, kurį ruošė prancūzų kilmės lenkų dailininkas Adamas Lerue, taip pat buvo įdėtos Julijano Ceglinskio litografijos. Viena jų – Varšuvos miesto vaizdas. Šiuo metu ši litografija saugoma Varšuvos valstybiniame archyve.[4]
Dailininkas klajojo po šalį, plaukiojo laivu, piešė vaizdus, ypač Tatrų apylinkes. Kažkiek laiko gyveno Sedlcos mieste, Sinolekos kaime, Janove. Buvo grįžęs į Varšuvą. Gyvenimo pabaigoje tapytojas apsigyveno Janove, kuriame ir mirė. Buvo palaidotas Mazovijos Minsko kapinėse.[3]
Kūryba
redaguotiJulijanas Ceglinskis nutapė daug kūrinių. Daugiausia tapė peizažų ir paveikslų architektūrine tematika. Jo mėgstama technika buvo litografija, taip pat tapė aliejumi ir akvarele. Piešiniai pasižymėjo gražiu estetiniu vaizdu.[3]
Savo kūrinius Ceglinskis skelbė „Tygodnik Ilustrowany“ 1860–1863 m. Jis taip pat dirbo karikatūristu litografijos fabrikuose „Pecq et Comp“ ir M. Fajansas„, „Dzwonkowski“. Ceglinskis taip pat dirbo Lenkijos banko cinkografijos gamykloje Varšuvoje.[5]
Galerija
redaguoti-
Gedimino pilies Vilniuje panorama. Julijano Ceglinskio litografija, publikuota „Tygodnik Ilustrowany”, Nr. 69, 1861. -
Trakų pilis (Julijanas Ceglińskis, 1858) -
Vroclavo katedra (Julijanas Ceglińskis, 1860) -
Varšuva. Vaizdas nuo Prahos pusės (Julijano Ceglińskio litografija, 1859)
Išnašos
redaguoti- ↑ Derwojed J., Allgenaines Kunstler-Lexikon. Die Bildenden. Kunstler der Zeiten und Voller, t., 17,(Carter-Cesaretti), München Leipizg 1997, s. 468.
- ↑ Kopera F., Cegliński Julian (1830-1903). (w:) Polski Słownik Biograficzny. Pr. zb. pod red. Konopczyńskiego W., Kraków 1937, s. 219.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Sitkiewicz Damjan. Julijan Ceglinski I jego potomkowie na przestrzeni XIX I XX wieku. [1] Archyvuota kopija 2015-10-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Wyszyński P.E., Materiały teledetekcyjne w zbiorach Archiwum Państwowego miasta stołecznego Warszawy, „Dageroytp" Nr. 15, 2006, p. 15.
- ↑ Feliks Kopera: Cegliński Julian. W: Polski Słownik Biograficzny. T. 3: Brożek Jan – Chwalczewski Franciszek. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Skład Główny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1937, s. 219. Reprint: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Kraków 1989, ISBN 83-04-03291-0.