Juozas Barzda-Bradauskas
| Juozas Barzda-Bradauskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1896 m. sausio 13 d. Muniškiai, Babtų valsčius |
| Mirė | 1953 m. rugpjūčio 20 d. (57 metai) Novočiunka, Irkutsko sritis |
| Veikla | karinis veikėjas, inžinierius |
| Alma mater | 1929 m. Lietuvos universitetas |
Juozas Barzda-Bradauskas (1896 m. sausio 13 d. Muniškiuose, Babtų valsčius – 1953 m. rugpjūčio 20 ar 28 d. Novočiunkoje, Irkutsko sritis) – Lietuvos karinis veikėjas, inžinierius, brigados generolas.
Biografija
redaguotiMokėsi Kauno gimnazijoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1916 m. birželio mėn. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. 1916 m. lapkričio mėn. baigė Petrogrado 3-ąją praporščikų mokyklą. 1917 m. kovojo fronte Latvijoje, 1918 m. buvo vokiečių nelaisvėje.
1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, Vilkaviškio apskrities Kalvarijos, Virbalio ir Kybartų karo komendantas. 1919–1926 m. kuopos vadas, bataliono vado padėjėjas. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1924 m. baigė Fontenblo (Prancūzija) automobilių kursus karininkams, 1929 m. baigė Lietuvos universiteto Technikos fakultetą.
1926–1927 m. Technikos pulko bataliono vadas, pulko teismo pirmininkas, 1928–1930 m. (su pertraukomis) Karo technikos štabo viršininkas. 1930–1940 m. Karo butų skyriaus viršininkas. Vadovavo kareivinių statybai Gaižiūnų poligone, Klaipėdoje, Pagėgiuose, Plungėje, Tauragėje, Ukmergėje. 1938 m. brigados generolas.
SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos-rugpjūčio mėn. Liaudies kariuomenės karo technikos viršininkas. Per nacių okupaciją dirbo ekonominėse bendrovėse ir Vytauto Didžiojo universitete.
1945–1947 m. Kauno valstybinio universiteto Transporto mašinų katedros vedėjas. 1947 m. spalio mėn. NKVD suimtas, apkaltintas bendradarbiavimu su vokiečiais. 1948 m. nuteistas ir išvežtas į Oršos kalėjimą. 1948–1953 m. kalėjo Norilske, vėliau perkeltas į Čiunos lagerį, kur mirė.[1]
1993 m. birželio 23 d. prie namo Kaune (Savanorių pr. 65) atidengta memorialinė lenta.[2]
Įvertinimas
redaguoti- 1928 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis
- 1929 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
- 1928 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1930 m. Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas
- Lietuvos ir Estijos ugniagesių garbės ženklai
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Juozas Barzda-Bradauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 688 psl.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=BARZDA-BRADAUSKAS%20JUOZAS Archyvuota kopija 2022-01-27 iš Wayback Machine projekto.