Justinas Bonaventūra Pranaitis
| Justinas Bonaventūra Pranaitis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1861 m. liepos 27 d. Panenupių kaime, Suvalkų gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1917 m. sausio 28 d. (55 metai) Petrograde, Rusijos imperija |
| Tėvas | Eliziejus Pranaitis |
| Motina | Marijona Pranaitienė |
| Veikla | Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius, kunigas, misionierius, keliautojas, visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis |
| Alma mater | 1883 m. Peterburgo akademijoja |
Justinas Bonaventūra Pranaitis (1861 m. liepos 27 d. Zanavykijoje, Griškabūdžio parapijoje, Panenupių kaime – 1917 m. sausio 28 d. Petrograde) – Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius, kunigas, misionierius, keliautojas, visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis.
Justinas Bonaventūra Pranaitis gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvas – Eliziejus Pranaitis, motina – Marijona Pranaitienė. Sesers Marijonos vyras – Saliamonas Banaitis. Pradinį išsilavinimą įgijo Lukšiuose ir Griškabūdyje, Marijampolės gimnazijoje baigė 4 klases. 1878 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Nuo 1883 m. toliau studijavo teologiją Peterburgo akademijoje, apgynė magistro darbą „Christianus in Talmude Iudaeorum sive Rabbinicae doctrinae de Christianis secreta", teologijos magistras (1887 m.). Taip pat gilinosi į hebraistiką. Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius Danielius Chwolson J. Pranaitį pripažino geriausiu savo studentu. J. B. Pranaitis baigęs studijas, tapo Hebrajų kalbos katedros vedėju, buvo hebrajų kalbos, liturgijos ir bažnytinio giedojimo dėstytojas. Nuo 1890 m. Peterburgo akademijos dvasios vadovas, nuo 1891 m. – vicerektorius.
1886 m. Griškabūdyje Seinų vyskupo padėjėjas Juozas Olekas įšventino kunigu. Sielovadininkas Nižnij Novgorode, Urale bei kitose 1863 m. sukilėlių tremties vietose Sibire. 1897 m. pasiųstas „ištirti Turkestano katalikų padėties“, nuo 1900 m. – misionierius (savo noru) Turkestane. Užsiėmė čia esančių latvių, vokiečių, lenkų, prancūzų katalikų sielovada, buvo čia gyvenančių lietuvių, vokiečių, lenkų, prancūzų, italų ir kitų europiečių katalikų dvasios vadovu.
Puikiai mokėjo 6 kalbas.
1892 m. lotynų kalba parašė knygą „Christianus in Talmude Iudaeorum“. Tai veikalas, tvirtinąs, jog žydai nuo krikščionybės atsiradimo ligi naujausių laikų nekenčią krikščionių, todėl išpopuliarėjęs tarp antisemitų. Knyga greitai buvo išversta į lenkų (1892), prancūzų (1892), vokiečių (1894), taip pat rusų (1911), lietuvių (1912), anglų (1939), italų (1939) ir ispanų kalbas. 1912 m. J. Pranaitis dalyvavo žydo Menahemo Mendelio Beiliso, kaltinamo ritualine žmogžudyste, teisme kaip ekspertas. Pranaitis palaikė kaltinimą, bet Beilisas buvo išteisintas – tai buvo Rusijos antisemitų pralaimėjimas.
Mirus palaikai nugabenti į Taškentą, palaidoti prie Pranaičio statytos bažnyčios. 1923 m. bolševikai kapą išniekino, išmetė palaikus (jų buvimo vieta iki šiol nežinoma). Pagal kitus šaltinius[1] palaikai buvo perlaidoti Taškento krikščionių kapinėse, bet perlaidojimo vieta dabar užmiršta.
Bibliografija
redaguoti- Pranaitis, I. B.: The Talmud Unmasked: The Secret Rabbinical Teachings Concerning Christians ISBN-13 9781428654143 talmudunmasked.com.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Юстин Пранайтис, Свободная русская энциклопедия „Традиция“
- „XXI amžius“ Archyvuota kopija 2024-03-15 iš Wayback Machine projekto. Nr.33, 2008 gegužės 2 d.; taip pat: Bernardas Aleknavičius. „Zanavykas, drebinęs pasaulį“ // XXI amžius, 1997 07 25, Nr. 58, p. 11.
(1626)
- Šv. Pijaus kunigų brolijos informacija;
- Bautzeno bažnytinis leksikonas Pranaičio biografija (vok.);
- Knyga „Krikščionis žydų talmude, arba, Slaptingas rabinų mokslas apie krikščionystę“ lietuvių kalba elektroninėje bibliotekoje www. e-paveldas. lt.