Kaligrafija (gr. kallos – grožis + grapho – rašau) – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas.[1]

Puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas – ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas.

Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senųjų Rytų šalių, islamo mene (kufiškasis raštas); ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija.

Svarbiausios tradicijos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Kaligrafija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 198 psl.

Literatūra

redaguoti

Nuorodos

redaguoti
 
  NODES