Kapadokija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kapadokija (turk. Kapadokya, gr. Καππαδοκία = Kappadokía, sen. pers. 𐎣𐎫𐎱𐎬𐎢𐎣 = Katpatuka) buvo istorinė sritis, karalystė ir Romos provincija pietrytinėje Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Kilikija pietuose, Frygija vakaruose, Paflagonija ir Pontu šiaurėje.

Mažosios Azijos istorinis regionas Kapadokija (Καππαδοκία)
Šalis	vidurinė Turkija
Tautos	chatai > hetitai > luviai > graikai > turkai
Valstybės	Hetitų imperija Kapadokijos karalystė (332 m. pr. m. e. - 17 m.)
Miestai	Kaiseris

Geografija

Istorinis Kapadokijos regionas sudaro didžiąją dalį Mažosios Azijos pusiasalio ir yra Anatolijos plynaukštėje. Svarbiausia upė jame yra Kizilirmakas. Iš šiaurės jis uždarytas Ponto kalnų, o iš pietų – Tauro kalnų. Rytine riba buvo laikomas Eufratas, o vakarine – Tūzo ežeras.

Regionas pasižymi ypač vaizdingomis kalnuotomis vietomis, tarp kurių yra Gioremės slėnis, paskelbtas pasaulio paveldu.

Istorija

Hetitų imperija

Senieji žinomi Kapadokijos gyventojai buvo chatai, dėl ko II tūkstantmetyje pr. m. e. Kapadokija buvo vadinama Hatti. Juos ilgainiui išstūmė indoeuropiečiai hetitai, kurie vykdė užkariavimus į aplinkines šalis. Jiems valdant, Kapadokija sudarė Hetitų valstybės branduolį. Tūkstantmečio II pusėje jautėsi vis stipresnė luvių ir huritų kultūros įtaka.

Kapadokija po Hetitų Imperijos žlugimo

Po Hetitų imperijos žlugimo visas regionas papuolė į krizę, ir šioje vietoje įsigalėjo vadinamieji neo-hetitai. Jie sukūrė daug smulkių karalysčių, kuriose greičiausiai buvo kalbama luvių kalba ir rašoma luvių hieroglifais.

Kelios stipriausios neo-hetitų karalystės Kapadokijoje buvo Tabalis, Karchemišas, Milidas, Gurgumas, Kumuhas.

Apie VI a. pr. m. e., augant Lydijai vakaruose, Kapadokija suiro į daugybes feodalinių kunigaikštysčių, regione prasidėjo anarchija.

Apie 540 m. pr. m. e. Achemenidų imperija užėmė Kapadokiją ir įsteigė to paties pavadinimo satrapiją. Joje buvo palikta nemaža autonomija, prasidėjo vietininkų satrapų dinastija, naujai konsolidavusi valdžią Kapadokijoje.

Kapadokijos karalystė

Atėjus Aleksandrui Makedoniečiui, Kapadokija parodė stiprų pasipriešinimą užkariautojams, ir nepakluso Aleksandro valdžiai. Tuo metu kapadokai iš persų didikų išsirinko sau nepriklausomą valdovą Ariaratą, ir šalyje 332 m. pr. m. e. pradėta nauja dinastija, sukurta Kapadokijos valstybė. Po Aleksandro mirties Ariaratidai išlaikė valdžią šalyje, nors kartkartėmis turėjo mokėti duoklę Seleukidams.

Pradėjus stiprėti Romos imperijos interesams Mažojoje Azijoje, Kapadokija palaikė jos pusę, padėdama kovoti prieš Pergamą, vėliau prieš Pontą.

93 m. pr. m. e. romėnams padedant, į Kapadokijos sostą sėdo Ariobarzanas, tačiau tais pat metais šalį užkariavo Tigranas, plėsdamas Armėniją. 63 m. pr. m. e. romėnai nugalėjo Pontą ir Armėniją, ir sugrąžino Ariobarzaną į sostą. Kapadokija išlaikė savarankiškumą iki 17 m., kai buvo galutinai prijungta prie Romos imperijos kaip Kapadokijos provincija.