Karalių rūmai Stokholme

59°19′36″ š. pl. 18°04′18″ r. ilg. / 59.32667°š. pl. 18.07167°r. ilg. / 59.32667; 18.07167 Karalių rūmai (šved. Stockholms slott arba šved. Kungliga slottet) – karališkos šeimos rūmai Švedijos sostinės Stokholmo centre. Iškilę Stadsholmen saloje, Senamiestyje (šved. Gamla stan). Vieni iš garsiausių baroko pastatų Skandinavijoje.

Šie Karalių rūmai yra turistų itin mėgiami, nors Švedijos monarchams šalyje priklauso ir daugiau įspūdingų rezidencijų: Drotningholme, Gripsholme, Rosendalyje, Rosersberge, Strömsholme, Tullgarne, Ulriksdalyje, Hagoje (sosto paveldėtojos gyvenamoji vieta) bei prie vasarnamio Sollidene išlikę Borgholmo rūmų griuvėsiai.

Rūmų dabartinė būklė

Prie rūmų marširuoja karaliaus gvardija

Iš rūmų Norrbro tiltu kelias veda į Karališkąją operą (šved. Kungliga Operan) ir Sosto paveldėtojo rūmus (šved. Arvfurstens palats) – dab. Užsienio reikalų ministeriją, taip pat į miesto rajoną Norrmalm.

Rūmai tarnauja Švedijos karalių reprezentacijai ar ceremonijoms, be to, karalius Karolis XVI Gustavas ir kiti šeimos nariai juose turi įsirengę kabinetus. Pastate negyvenama – nuo 1982 m. karališkoji šeima įsikūrė buvusioje vasaros rezidencijoje Drottningholme.

Turistams daug rūmų patalpų galima lankyti, jose įrengti skaitlingi muziejai: Gustavo III senienų muziejus, Trijų karūnų muziejus, Karalių rūmų arsenalas Livrustkammaren ir Karalystės lobynas (šved. Skattkammaren). Bene didžiausia turistinė atrakcija yra vidurdienyje vykstantis rūmų sargybos pasikeitimas, į kurį naujoji pamaina atvyksta apsirengusi istorinėmis uniformomis ir lydima muzikantų.

Istorija

Bareljefe virš lango pavaizduotas Zigmantas Vaza – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau tapęs Švedijos karaliumi.

Iškilo 1690–1750 m. pagal žinomo architekto Nikodemo Tessino jaun. (šved. Nicodemus Tessin den yngre) projektą. Keturių flygelių statinys išsidėstęs apie kvadratinį kiemą. Pagrindinis pastatas yra triaukštis, virš pirmo aukšto įrengtas mezoninas. Keletoje patalpų įsikūręs Rūmų archyvas. Vakaruose du mažaaukščiai flygeliai puslankiu juosia atvirą kiemą, prie rytinio fasado prie gatvės suformuotas sodelis. Pietinėje pusėje įsikūręs Karališkasis teismas (šved. Kungliga Hovstaterna).

Rūmai pastatyti ant XVI a. pilies pamatų, virš jos buvo iškilusios Trys karūnos – karalystės simbolis. Karolis XI nusprendė pilį perstatyti, darbai pradėti 1692 m. Kai po penkerių metų šiaurinė rūmų dalis jau buvo beveik baigta, kilo gaisras ir neatstatomai išdegino pastatą. Teko vėl pradėti nuo griuvėsių valymo darbų ir tik po kelių dešimtmečių statybininkų pastangų buvo išmūryti itališko baroko stiliaus rūmai, pagrindiniu fasadu nukreipti į Gustavo Adolfo aikštę (šved. Gustav Adolfs torg). Ties šiauriniu įėjimo 1702–1705 m. pastatytos dviejų bronzinių liūtų skulptūros, pagal juos ir įėjimas vadinamas Lejonbacken.

Rūmų sienų spalva kelis kartus keitėsi: iki 1697 m. ji buvo ruda (panašiai kaip ir šiandien), statybų pradžioje – pilka, o nuo 1750 m. iki remonto darbų XIX a. pab. – geltona; po to sienos buvo dažomos tamsiai rudai. Dabartiniu metu fasadai yra kruopščiai renovuojami, pasibaigus iki 2036 m. besitęsiantiems darbams jie turėtų įgauti rožinę spalvą.^[1]

Pirmo aukšto planas (pagal arch. Nikodemo Tessino jaun. projektą)

Interjeras

Rūmų vidui turėjo įtakos įvairūs architektūros stiliai. Seniausioje dalyje jaučiamas prancūziškas klasicizmas. Į rūmus pirmąkart buvo keliamasi XVIII a., tad to laikotarpio vidaus stilistiką stipriai paveikė rokokas. Iškilmių salė Vita havet ir karaliaus Karolio XIII aukštas įrengti ampyro stiliumi.

Šiaurės rytiniame flygelyje įsikūrusi mokslinė Bernadotų biblioteka (šved. Bernadottebiblioteket). Prieš tai šioje architektų Karlo Jochanos Kronšedto (šved. Carl Johan Cronstedt) ir Karlo Horlemano (šved. Carl Hårleman) suprojektuotoje erdvėje ilgą laiką glaudėsi Karališkoji biblioteka (šved. Kungliga biblioteke), vėliau išsikėlusi į atskirą pastatą.