Karaliaus Jurgio sala
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karaliaus Jurgio sala (angl. King George Island), Vaterlo sala (rus. остров Ватерлоо), Gegužės 25-osios sala (isp. Isla 25 de Mayo) – didžiausia Pietų Šetlando salyno Antarktyje sala. Ilgis 95 km, plotis 25 km. Salos plotas 1150 km². Virš 90 % salos ploto dengia ledynas.
Jūrų dramblių, jūrų leopardų, Vedelio ruonių gulyklos, pingvinų perimvietės.
Karaliaus Jurgio sala 1891 m. atrasta britų ekspedicijos, vadovaujamos William Smith. 1821 m. saloje žiemojo 11 jūreivių (pirmas peržiemojimas Antarktyje). 1908 m. sala, drauge su kitomis Pietų Šetlando salomis prijungta į Britanijos Folklando salų dependenciją. Į salą pretenzijas yra pareiškusios Argentina ir Čilė.
Karaliaus Jurgio saloje yra daug tyrimų stočių, tyrinėjančių regiono geologiją, paleontologiją, biologiją, ekologiją. 2004 m. Rusijos ortodoksų bažnyčia prie Rusijos Belinshauzeno stoties pastatė medinę Šv. Trejybės cerkvę, kuri yra labiausiai į pietus nutolę maldos namai pasaulyje.
