Karlsrūhė

Karlsrūhė^[2] (arba Karlsrūjė) – miestas Vokietijos pietuose, Badene-Viurtemberge, prie Reino ir Albo santakos. Miestas yra trečias pagal dydį po Štutgarto ir Manheimo Badeno-Viurtembergo miestas.

Karlsrūhė vok. Karlsruhe

Karlsrūhės centras ir kunigaikščių rūmai

Karlsrūhė 49°1′0″ š. pl. 8°24′0″ r. ilg. / 49.01667°š. pl. 8.40000°r. ilg. / 49.01667; 8.40000 (Karlsrūhė)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Badenas-Viurtembergas
Regionas	Karlsrūhė

Gyventojų (2020^[1])	308 436
Plotas	173,46 km²
Tankumas (2020^[1])	1 778 žm./km²
Altitudė	115 m

Pašto kodas	76131–76229
Tel. kodas	0721
Tinklalapis	www.karlsruhe.de
Vikiteka	Karlsrūhė

Kirčiavimas	Kárlsrūhė

Mašinų, transporto priemonių (dviračių, motociklų), tiksliųjų ir optikos prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, chemijos (cheminio pluošto, farmacijos, parfumerijos), maisto (alaus), siuvimo, poligrafijos pramonė. Naftos perdirbimas. Juvelyrinių dirbinių gamyba. Turizmas.

Karlsrūhėje yra įsikūręs nuo 1950 m. Vokietijos Aukščiausiasis Teismas, nuo 1951 m. – Vokietijos Konstitucinis Teismas. Miestas yra prie sienos su Reino kraštu-Pfalcu ir netoli sienos su Prancūzija. Istoriškai miestas yra Badeno sostinė. Mieste veikia Karlsrūhės universitetas, Badeno žemės muziejus, paveikslų galerija, valstybinė vaizduojamųjų menų akademija.^[3] Taip pat yra Branduolinių tyrimų centras (įkurtas 1956 m.), transuraninių elementų tyrimo institutas, daug kitų mokslinio tyrimo institutų.^[2]

Išlikę XVIII–XX a. pr. architektūros paminklų (Markgrafų rūmai, kunigaikščių rūmai, rotušė, oranžerija, katalikų Šv. Stepono bažnyčia, liuteronų bažnyčia, teismo, teatro rūmai). Karlsruhės apylinkėse yra UNESCO pasaulio paveldo paminklai – Loršo vienuolynas ir katedra (apie VIII–XVII a.), Maulbrono vienuolynas (XII–XVI a.).^[2]

Istorija

Vienas Karlsrūhės priemiesčių, Durlachas įkurtas XII a., buvo Badeno markgrafų valda.

Pati Karlsrūhė ėmė kurtis XVIII a. Nuo 1806 m. – Badeno didžiosios hercogystės sostinė. Miestas tapo svarbiu mokslo centru, jame dirbo elektromagnetinių bangų tyrėjas H. Hercas. XIX a. suklestėjo kaip pramonės centras.

Per II pasaulinį karą miestas labai sugriautas. Vėliau čia veikė didelė JAV karinė oro bazė.^[2]

Sportas

1989 m. mieste vyko Pasaulio žaidynės.

Futbolas

Transportas

Miestas lengvai pasiekiamas keliaujant elektrifikuotu keliu, nutiestu per Remso-Muro kraštą. Šiuo keliu reguliariai kursuoja tarpmiestiniai traukiniai Karlsrūhė-Niurnbergas. Yra svarbus upių uostas. Naftotiekiai į Marselį ir Ingolštatą.

Miestų partnerystė

Karlsrūjės miestai-partneriai:^[4]

Notingamas, Anglija, Jungtinė Karalystė^[4]^[5]
Nansi, Prancūzija^[4]
Krasnodaras, Rusija^[4]
Timišoara, Rumunija^[4]
Halė, Vokietija^[4]

Šaltiniai

↑ [1]
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 Karlsruhe (Kárlsrūhė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 199
↑ ^4,0 ^4,1 ^4,2 ^4,3 ^4,4 ^4,5 „Städtepartnerschaften aktuell“ (vokiečių). Stadt Karlsruhe. Suarchyvuotas originalas 2016-04-22. Nuoroda tikrinta 2016-04-09.
↑ „European networks and city partnerships“. Nottingham City Council. 2012-06-22. Suarchyvuotas originalas 2012-06-25. Nuoroda tikrinta 2015-01-06.

Nuorodos

Oficiali Karlsrūhės miesto svetainė (vokiečių k.)

[1] [1]

[vle-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 Karlsruhe (Kárlsrūhė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[3] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 199

[Karlsruhe_twinnings-4] 4,0 ^4,1 ^4,2 ^4,3 ^4,4 ^4,5 „Städtepartnerschaften aktuell“ (vokiečių). Stadt Karlsruhe. Suarchyvuotas originalas 2016-04-22. Nuoroda tikrinta 2016-04-09.

[Nottingham_twinnings-5] „European networks and city partnerships“. Nottingham City Council. 2012-06-22. Suarchyvuotas originalas 2012-06-25. Nuoroda tikrinta 2015-01-06.

[2]

[1]

[3]

[4]

[5]