Kataras

Kitos reikšmės – Kataras (reikšmės).

Kataro valstybė

arab. دولة قطر
Dawlat Qaṭar


Vėliava	Herbas

Himnas: „Taika emyrui“

Kataras žemėlapyje

Valstybinė kalba

arabų

Sostinė

Doha

Didžiausias miestas

Doha

Valstybės vadovai
• emyras
• premjeras
• -

Tamimas bin Hamadas al Tanis
Chalidas bin Chalifa bin Abdulazizas al Tanis
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

11 581 km² (158)
0,8 %

Gyventojų
• 2020
• Tankis

2 795 484 (139)
176 žm./km² (76)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2019
273,3^[1] mlrd. $ (58)
60 804^[2] $ (6)

Valiuta

Kataro rialas (QAR)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC+3
netaikomas

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Jungtinės Karalystės
1971 m. rugsėjo 3 d.

Interneto kodas

.qa

Šalies tel. kodas

974

Kataras (arab. قطر‎ = Qaṭar), oficialiai Kataro valstybė (arab. دولة قطر‎ = Dawlat Qaṭar) – valstybė Vakarų Azijoje, Arabijos pusiasalio rytinėje dalyje. Pietuose ribojasi su Saudo Arabija, vakaruose, šiaurėje ir rytuose – su Persijos įlanka.

Istorija


Bachreino regiono istorija
Dilmunas, Maganas
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Karmatai
Ujunidų dinastija
Usfuridų dinastija
Ormuzas
Džebridų dinastija
Muntafikų dinastija, Portugalai
Osmanų imperija
Bani Chalidai
Saudo Arabija, Bahreinas, Kataras, Kuveitas, JAE

Pagrindiniai straipsniai – Kataro istorija ir Bachreinas (regionas).

Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną.

Islamo eros metu Kataras buvo viena pirmųjų vietų, kur buvo įvestas Islamo tikėjimas. Viduramžiais Kataras buvo daugiau nei priklausomas, mat buvo svarbus centras Persijos įlankos – Indijos vandenyno prekyboje. Čia keitėsi įvairios vietinės ir okupantų dinastijos.

1732 m. iš Kuveito į visą Bachreino regioną migravo klajokliai beduinai Bani chalidai, kurie įsitvirtino Zubaros mieste, esančiame Kuveito teritorijoje. Šis miestas labai greitai tapo svarbiu prekybos centru.

1783 m., pasibaigus Bani chalidų karui su okupantais persais, persai buvo išvyti, o Zubara tapo Bani chalidų centriniu miestu. Tokiu būdu Kataro teritorija kurį laiką buvo įgijusi svarbiausią padėtį Bahreino regione. Po keliolikos metų, 1797 m., Bani chalidų sostinė buvo perkelta į kitas vietas.

Po ilgus amžius trukusio Osmanų ir Britų imperijos dominavimo regione, Kataras tapo nepriklausoma valstybe 1971 m. rugsėjo 3 dieną (tačiau nepriklausomybės diena švenčiama gruodžio 18 dieną).

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Kataro politinė sistema.

Katarą valdo šeichai. Čia vyrauja sistema vadinama emyratu – absoliutine monarchija.

Administracinis suskirstymas

Kataro savivaldybės

Pagrindinis straipsnis – Kataro savivaldybės.

Kataras skiriamas į 10 savivaldybių:

Dohos savivaldybė الدوحة
Guvarija الغويرية
Džumalija الجميلية
Chauras الخور
Vakra الوكرة
Rajanas الريان
Džarija al Batna جريان الباطنة
Šamalas الشمال
Um Salalas أم صلال
Mesaidas مسيعيد

Statistikos reikmėms savivaldybės papildomai sudalintos į zonas (2004 m. iš viso buvo 97 zonos).

Geografija

Beveik visą šalies plotą užima dykuma.

Pagrindinis straipsnis – Kataro geografija.

Kataras yra šalis šiaurės rytų Arabijos pusiasalyje, prie Persijos įlankos. Pietuose ribojasi su Saudo Arabija. Kataro aukščiausias taškas – Qurayn Abu al Bawl (103 m.) Beveik visą šalies plotą užima dykuma, vakarų pakrantėje esama neaukštų kalnų. Lyja labai retai (kritulių kiekis mažesnis, nei 100 mm per metus) paprastai žiemą, kilus audrai.

Ekonomika

Kataro sostinė Doha.

Pagrindinis straipsnis – Kataro ekonomika.

Ekonomikos pagrindą sudaro naftos bei gamtinių dujų gavyba ir perdirbimas. Norėdama sumažinti šalies priklausomybę nuo naftos, vyriausybė skatina žvejybą ir žemės ūkį. Penktame dešimtmetyje mažesnės naftos šalys, kaip Kataras ir Kuveitas, ėmė kviestis darbininkus iš kitų Vidurinių Rytų kraštų, Indijos ir Pakistano. Savo darbo jėgos nebeužteko sparčiai augančiai naftos pramonei. Šiuo metu imigrantų joje daugiau negu vietinių žmonių.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Kataro demografija.

Vietinių arabų kilmės gyventojų ~62 000 (1973); kiti – atvykėliai iš kitų šalių – Irano, Indijos, Pakistano. Dauguma tikinčiųjų musulmonai. 50 % beraščių.