Kortikosteroidai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kortikosteroidai (lot. cortex – žievė + gr. stereos – kietas + eidos – pavidalas) – antinksčių žievės išskiriami steroidiniai hormonai. Kortikosteroidai veikia baltymų, riebalų, angliavandenių, vandens ir elektrolitų apykaitą, slopina uždegimą, imuninę sistemą, mažina alergines reakcijas, palaiko organizmo vidinės terpės pastovumą.

Kortizolis

Visi kortikosteroidai skirstomi į dvi grupes:

• Gliukokortikoidai veikia medžiagų apykaitą: skatina riebalų ir baltymų skaidymą, glikogeno sintezę; malšina uždegimines reakcijas: slopina vazodilataciją, fagocitozę ir prostaglandinų biosintezę.
• Mineralkortikoidai reguliuoja ir palaiko normalų elektrolitų ir vandens kiekį organizme.

Panaudojimas

Natūraliais ar sintetiniais kortikosteroidais gydoma sergant:

• Endokrininėmis ligomis pvz.: Adisono liga, antinksčių hiperplazija;
• Reumatinėmis ligomis pvz.: artritu;
• Alerginėmis ligomis pvz.: astma, dermatitu;
• Virškinimo trakto ligomis pvz.: opiniu kolitu;
• Akių ligomis pvz.: uveitu;
• Autoimuninėmis ligomis pvz.: raudonaja vilklige, išsėtine skleroze;
• Odos ligomis pvz.: Stiveno – Džonsono sindromu;
• Kvėpavimo takų ligomis pvz.: sarkoidoze, tuberkulioze.

Kortikosterodais paliatyviai gydomos onkologinės ligos pvz.: leukemija taip pat slopinamos transplanto atmetimo reakcijos.

Šalutinis poveikis

Kortikosteroidų vartojimo šalutinis poveikis: ūminis antinksčių nepakankamumas, hipertenzija, hiperkalemija, imunosupresija, hiperglikemija, kaulų tankio sumažėjimas, steroidinė miopatija.