Vikipedija

Krūtis

Apie upelį šiaurės vakarų Lietuvoje žr. Krūtis (upė).

Krūtis (lot. mamma) – tai porinė moters kūno dalis, kurios pagrindinė biologinė funkcija – pieno gamyba (laktacija) ir kūdikio žindymas. Krūtys yra krūtinės srityje, į abudu šonus nuo krūtinkaulio, krūtinės ląstos paviršiuje. Abiejų lyčių gemalai dažniausiai turi dvi krūtų užuomazgas. Tačiau krūtys būdingos tik moterims, ir jos susiformuoja paauglystėje (sąlygojama telarchės).[1] Forma ir dydis labai įvairūs, priklauso nuo moters amžiaus, fiziologinių ypatybių. Krūtys kinta mėnesinių ciklo metu, ypač jos padidėja nėštumo, žindymo metu. Viena krūtis (dažniausiai kairioji) šiek tiek didesnė už kitą,[2] tarp krūtų yra duobutė – tarpkrūčio vaga (lot. sulcus intermammarius). Krūties vidurinėje dalyje yra spenelis.[3]

Krūtis
Duomenys
Arterija Vidinė krūtinės arterija
Vena Vidinė krūtinės vena
Klasifikacija
Lotyniškai mamma
MeSH D001940
TA98 A16.0.02.001
TA2 7097
FMA 9601

Lytinio suartėjimo metu prisilietimas prie krūties spenelio skatina lytinį susijaudinimą, o žindant kūdikiui – pieno sekreciją (speneliuose atsiveria latakai iš pieno liaukų). Manoma, kad pagrindinė krūties biologinė funkcija yra žindymas. Tačiau daugelis biologų daro prielaidą, kad putlios moterų krūtys evoliucijos eigoje išsivystė vyrams patraukti (kaip antriniai lytiniai požymiai).[4] Kartais įsivaizduojama, kad kuo didesnės moters krūtys, tuo ji seksualesnė, tačiau tai klaidinga nuomonė, todėl kad moterys mažomis krūtimis turi daugiau ginoidinių nei androidinių riebalų ląstelių.[5][6]

Vakarų kultūrose krūtys yra intymi vieta, todėl ji yra pridengiama, dažniausiai liemenėle, nors pastaraisiais dešimtmečiais krūtys yra vis labiau apnuoginamos. Siekdamos pabrėžti savo seksualumą, kai kurios moterys dėvi drabužius su iškirpte priekyje, pro kurią matoma tarpkrūčio vaga. Be to, krūtų didinimo operacija yra populiariausia kosmetinės chirugijos procedūra pasaulyje. Įžymybių su padidintomis krūtimis pastovus šmėžavimas įvairiose medijose galėjo pakurstyti kai kurių moterų nepasitenkinimą savo krūtų dydžiu. Tokį nepasitenkimą išreiškia apie trečdalis merginų. Panaši dalis moterų skundžiasi nusvirusiomis krūtimis (kai kurios iš jų darosi krūtų pakėlimo operacijas). Tą atspindi ir vyrų nepasitenkinimas (maždaug 50 %) savo partnerių krūtų forma bei dydžiu.[2]

Atvira krūtinė Vakarų visuomenėse jau nebėra toks kultūrinis tabu, koks buvo dar apie 1950–1970 metus
Ištarės bareljefas iš Babilono

Istoriškai taip susiformavo, kad krūtys simbolizuoja moters vaisingumą, kadangi jos gamina pieną. Tai patvirtina ir randamos įvairių kultūrų ir laikų statulėlės, kuriose yra vaizduojamos moterys didelėmis krūtimis (pvz., deivės Venera arba Ištarė, šiuolaikinių Afrikos tautelių dievaitės ir kt.). Be to, daugeliui vyrų krūtys yra gana stiprus lytinis dirgiklis. Matomos krūtys vyrus jaudina, ir tai pasireiškia taip pat ir sueities metu, kai dauguma vyrų bučiuoja, glamonėja ar kitaip liečia moters krūtis. Spenelyje yra daug kraujagyslių ir nervinių galūnių, todėl jis yra erogeninė zona. Krūtis kaip erogeninė zona paprastai būna mažiau jautri nei spenelis.[7] Sustandėję krūtų speneliai yra vienas pirmųjų moters lytinio susijaudinimo požymių. Jie sustandėja nebūtinai vienu metu. Krūtis parausta (kartais ir šalia esanti krūtinės ląstos oda), šiek tiek padidėja (kartais iki 20–25 proc. pirmykščio dydžio). Krūtys labiau padidėja pas kūdikių nemaitinusias moteris.[2]

Krūties susiformavimas

redaguoti

Krūtų vystymasis yra antrinis lytinis požymis, ir jis vyksta lytinio brendimo metu. Išskiriamos 5 vystymosi stadijos:

  1. Krūtys yra plokščios, speneliai yra tik nedideli pakilimai.
  2. Prasidėjus lytiniam brendimui, krūtį ima formuoti pieno liaukų ir riebalinio audinio pokyčiai krūtyje.
  3. Spenelis dėl pigmentacijos patamsėja.
  4. Sritis aplink spenelį šiek tiek pasikelia.
  5. Sritis aplink spenelį vėl nusileidžia, nors pas kai kurias moteris lieka pakilusi.

1–4 fazių metu krūtis didėja ir daugėja riebalinio audinio (dažniausiai pirmesnė ima augti kairioji krūtis. Ilgainiui krūtų dydis supanašėja, nors daugelio moterų viena krūtis yra šiek tiek, bent nežymiai didesnė už kitą). Krūtys pradeda formuotis apie 10 gyvenimo metus, prasidėjus telarchei,[1] ir apie 15 metus jau išsivysto, nors galutinai krūtų susiformavimas gali užtrukti iki 19–20 metų. Paprastai greitesnis ar lėtesnis krūtų formavimasis nėra patologija.

Anatomija

redaguoti
 
Krūties anatomija: 1) Krūtinės sienelė. 2) Krūtinės raumenys. 3) Pieno cisternos. 4) Spenelis. 5) Spenelio dėmelė. 6) Pieno latakas. 7) Riebalinis audinys. 8) Oda

Krūtys yra išsidėsčiusios maždaug tarp 2-ojo ir 6-ojo krūtinės slankstelių, kūno priekyje. Krūties viršutinis išorinis ketvirtis beveik siekia pažastis (pažastinis kraštas). Krūtyse yra pieno liaukos su latakais, daug riebalinio audinio (dėl to jos yra tokios putlios), taip pat raumenų, limfinio ir jungiamojo audinio. Paprastai moterų krūtys būna nevienodo dydžio, dažniau – kairioji krūtis didesnė. Lytinio brendimo metu lytiniai hormonai (daugiausia – estrogenai) sąlygoja krūtų augimą ir vystymąsi (krūtų augimo pradžia vadinama telarche). Kadangi krūtyse vyrauja adipozinis (riebalinis) audinys (tai audinys, kuriame yra riebalų atsargos), todėl moteriai liesėjant arba tunkant krūtys reaguoja į šiuos pokyčius – jos arba sumažėja, arba padidėja. Ypač krūtys padidėja nėštumo metu, kuomet moters organizmas ruošiasi laktacijai (dėl hormono prolaktino poveikio). Krūtų dydžiui įtakos taip pat gali turėti ovuliacija, kūno temperatūra, lytinis susijaudinimas, paveldėjimas ir kt.

Krūties oda labai plona, lygi ir švelni, padengta plonyčiais plaukeliais. Maždaug viduryje arba šiek tiek žemiau yra kūgio arba cilindro formos speneliai, kuriuos supa apskritos pigmentuotos odos dėmelės (lot. areolae). Pas brunetes dėmelės paprastai šiek tiek tamsesnės nei pas blondines, gimdžiusių moterų areolos taip pat tamsesnės (dėl melanino sankaupų). Spenelyje atsiveria 12–13 pieno liaukų kanalėlių. Spenelyje ir jį supančioje dėmelėje yra raumenų skaidulų, kurioms susitraukiant ar išsitempiant spenelis sustandėja (spenelio erekcija) arba subliūkšta. Aplink spenelį išsidėsčiusios pieno liaukos, tarp jų riebalinis audinys; jo kiekis lemia krūtų didumą ir aukštį. Prieš mėnesines į krūtis suplūsta daugiau kraujo, jos šiek tiek padidėja. Nėščių moterų pieno liaukos padidėja, 3–4 dienos po gimdymo pradeda išskirti pieną. Daugiausia pieno išskiriama 8–9 savaitę po gimdymo (iki 1,5 L per parą). Nustojus maitinti kūdikį krūtimi ir pasibaigus laktacijai, krūtys iš dalies praranda formą, nusileidžia žemyn. Senatvėje pieno liaukos, o kartais ir riebalinis audinys atrofuojasi.

Funkcija

redaguoti

Manoma, kad pagrindinė krūties biologinė funkcija yra žindymas. Mokslininkai mano, kad krūtys taip išsivystė dėl to, kad užkirstų kelią žindomo kūdikio uždusimui – žmogaus kūdikis, priešingai nei kitų primatų, neturi smarkiai išsikišančių žandikaulių, todėl žindant plokščia krūtine nosin gali nepatekti oro, tuo tarpu žįsdamas moters krūtį, kuri yra apvalių formų, kūdikis nesunkiai gali kvėpuoti. Teiginys, jog krūtys evoliucijos eigoje įgijo tokią formą dėl to, kad būtų gaminamas pienas kūdikiui, tikriausiai yra klaidingas, kadangi didžiąją krūtų dalį sudaro riebalinis ir jungiamasis audiniai, o pieno liaukoms tenka gana maža dalis, ir moters krūties dydis neturi įtakos žindymui.[2][4]

Krūties ligos

redaguoti
  • Krūties uždegimas (lot. mastitis). Jį sukelia stafilokokai, streptokokai ir kiti mikrobai. Dažniausiai serga antrą-trečią savaitę po gimdymo pirmą kartą gimdžiusios moterys. Uždegimas būna ūminis ir lėtinis.
  • Mastopatija (lot. mastitis chronica fibroso-cystica). Smulkiųjų pieno latakėlių periferiniuose galuose išvešėja jungiamasis audinys, susidaro smulkios, serozinio ar hemoraginio skysčio prisipildžiusios cistos.
  • Krūties vėžys (lot. carcinoma mammae) – piktybinis navikinis susirgimas, dažniausiai pažeidžiantis pažastinį kraštą (50 proc.) ir spenelius bei jų sritį (18 proc.). Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių vėžinių susirgimų tarp moterų.
  • Mikromastija – nepakankamas krūtų išsivystymas, dažniausiai dėl infantilizmo ar sumažėjusio estrogenų išsiskyrimo. Ją gali lemti žymus kiaušidžių ir kitų vidaus sekrecijos liaukų funkcijos sumažėjimas, didelė intoksikacija, lėtinės infekcijos, navikiniai endokrininės sistemos susirgimai, operacijos.

Krūtys gali būti tiriamos įvairiais būdais: apčiuopa (palpacija), Rentgeno spinduliais (mamografija), ultragarsu (echografija), matuojant skirtingų krūties dalių temperatūrą infraraudonaisias spinduliais (termografija), retkarčiais – paimant audinio mėginius.

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ 1,0 1,1 Cabrera, Susanne M.; Bright, George M.; Frane, James W.; Blethen, Sandra L.; Lee, Peter A. (2014 m. sausio mėn.). „Age of thelarche and menarche in contemporary US females: a cross-sectional analysis“. Journal of pediatric endocrinology & metabolism: JPEM. 27 (1–2): 47–51. doi:10.1515/jpem-2013-0286. ISSN 2191-0251. PMC 4137967. PMID 23959659.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Lehmiller, Justin J. (12 October 2017). The psychology of human sexuality (Second leid.). Hoboken, NJ. ISBN 9781119164708. OCLC 992580729.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  3. ↑ Krūtis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-10-16.
  4. ↑ 4,0 4,1 Muehlenbein, Michael P. (2010). Human Evolutionary Biology. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-1-139-77916-6. OCLC 818817541.
  5. ↑ Thornhill, Randy; Gangestad, Steven W. (2008-09-25). The Evolutionary Biology of Human Female Sexuality. Oxford, New York: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-534099-0.
  6. ↑ Žmogaus konstitucija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-10-16.
  7. ↑ „Nipple orgasm: What they are, and how to achieve them“. www.medicalnewstoday.com. 2022-02-28. Nuoroda tikrinta 2022-10-16.
 
Vikiteka: Krūtis – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Krūtis&oldid=7199089"
  NODES