Kryžkalnio koplyčia

55°28′00″š. pl. 22°41′22″r. ilg. / 55.466598°š. pl. 22.689452°r. ilg. / 55.466598; 22.689452

Kryžkalnio koplyčia

Savivaldybė	Raseinių rajonas
Gyvenvietė	Kryžkalnis
Statybinė medžiaga	gelžbetonis
Pastatyta (įrengta)	2018 m.

Kryžkalnio koplyčia – naujai pastatyta koplyčia, stovinti Kryžkalnyje, Raseinių rajone, ant kalvos didžiausioje Lietuvos kryžkelėje prie autokelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas . Ji yra memorialo, skirto Lietuvos partizanų atminimui, dalis. Koplyčios statybos darbai užbaigti 2018 m. rudenį, ji visuomenei pristatyta minint Lietuvos kariuomenės dieną.^[1]

Koplyčia pastatyta sklype, kurį iš aukotojų surinktomis lėšomis pirko monsinjoras Alfonsas Svarinskas (1925-2014). Statinį vainikuoja 19 m aukščio kryžius, kuris tamsiu paros metu apšviečiamas, kaip ir į koplyčią vedantys laiptai. Greta koplyčios sumontuotos nuožulnios monolitinio betono plokštės, o ant jų pritvirtintos lentelės su iškaltais 1137 Kęstučio apygardos partizanų vardais, pavardėmis bei slapyvardžiais – tiek, kiek kovotojų pavardžių pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.^[1] Ant tos pačios kalvos, koplyčios fone, stūkso komunikacijų bokštas.

Istorija

Iki 1990 m. šioje vietoje stovėjo „Kryžkalnio motina“ – skulptūra, vaizdavusi lietuvę moterį, laikančią ąžuolo šakelę. 1972 m. pastatyta moters skulptūra buvo skirta sovietinei armijai „išvaduotojai“ atminti.

2007-aisiais A. Svarinsko rūpesčiu Kryžkalnyje pradėta įgyvendinti jo idėja statyti koplyčią. 2009 m. baigtas rengti projektas. Koplyčios statybos dėl lėšų stygiaus vyko su pertraukomis, buvo užbaigtos 2018 m. Darbai kainavo per 383 tūkst. eurų. Valstybė skyrė 300 tūkst. eurų, likusi suma – Raseinių rajono savivaldybės lėšos.^[2]

Pats A. Svarinskas 1946 m. vasarą buvo Ukmergės apylinkėse veikusios Vyčio apygardos Šarūno partizanų grupės ryšininkas, turėjęs Laisvūno slapyvardį. Pasak A. Svarinsko, varpinės su kryžiumi vaizdas gražiausiai atsiskleis važiuojant magistrale nuo Klaipėdos – memorialo kontūrai turėtų būti matomi per 9 km atstumą. „Kryžkalnio motiną“ buvęs rezistentas vadino „katiuša“, kuri linksmindavo sovietinės armijos kareivius. A. Svarinskas apie memoralą partizanams galvojęs dar sovietmečiu, kai 1976 m. buvo paskirtas klebonu į netoli Kryžkalnio esančią Viduklę.^[3]

Architektūra

Kryžkalnio memorialo kūrėja – architektė Virginija Bakšienė. Koplyčioje yra skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurta kovotojo už Lietuvos laisvę, disidento A. Svarinsko skulptūra, ant sienų – partizanų šūkis, partizaniškoji malda, Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Koplyčioje įmontuoti septyni varpai. Užėjusiems lankytojams galima paskambinti varpu ir taip pašlovinti kovotojus už Lietuvos laisvę bei pagerbti jų atminimą. Daugybės rėmėjų, prisidėjusių prie koplyčios statybų, pavardės surašytos ir sudėtos į kapsulę, kuri užkasta koplyčios prieigose. Iškalti pagrindinių rėmėjų vardai matomi pakabintoje fundatorių lentoje. Į koplyčią patenkama pro kelias siauras ertmes, užtvertas metaliniais vartais.

Viršutinė kalvos terasa išklota trinkelėmis, sutvarkyta architektūrinių elementų sienelė, mažųjų architektūros formų kompozicijos dengtos nerūdijančio plieno plokštėmis su Kęstučio apygardos kovotojų už Lietuvos laisvę pavardėmis, slapyvardžiais bei gimimo ir žuvimo datomis. Vertikalus akcentas – lauko koplyčia su kryžiumi – simbolizuoja amžiną veržimąsi, tikėjimą ir rimtį bei pagarbą žuvusiesiems.^[1] Siaura ertmė koplyčios fasade primena atsakingus istorijos etapus, kai Lietuva išlikdavo tarsi pralindusi pro mažytę rakto skylutę.^[4]

Greta koplyčios esančiame žemės sklype, kurį nuosavybės teise valdo Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga, 2019 m. pradėtas statyti įspūdingas paminklas, skirtas pagerbti visus 20 000 žuvusių Lietuvos laisvės kovotojų.^[5]^[6]