Kurdistano istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kurdistano istorija - istorinio Kurdistano regiono, šiuo metu padalinto tarp Turkijos, Irako, Irano ir Sirijos, istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.

Istorinis Kurdistano regionas yra sudedamoji Persijos civilizacijos dalis, ir jo istorija artimai susijusi su visa Irano istorija.

Senovės istorija

Seniausiais laikais lygumose į pietus nuo būsimojo Kurdistano klestėjo Mespopotamijos civilizacijos, tuo tarpu kalnuotas kraštas buvo mažai žinomas. Greičiausiai tai buvo klajoklių gutijų ir lulubėjų gyvenamas kraštas, kuriame nesusiformavo aukštesnė civilizacija ar valstybė.

Ikiislaminė regiono istorija labai artimai susijusi su keliais senoviniais regionais Zagroso ir Armėnijos kalnynuose, žinomais nuo II tūkst. pr. m. e. Šiaurinis Kurdistanas sutapo su Nairi (vėliau Armėnija) regionu, centrinis (Sorani Kurdstanas) - su Zamua regionu, o pietinis - su Paršua ir Elipi regionais.

Nairi regione žinomos daugybė gentinių valstybėlių, tikriausiai priklausiusių churitų lingvistiniam arealui. VIII-VII a. pr. m. e. Nairi regiono gentys susivienijo ir sukūrė Urartu karalystę, kuri didžiausios ekspansijos laikais apėmė visą šiaurinį Kurdistaną. Ją nusilpnino klajokliai gimiriai, vėliau Medijos imperija, ir stipriai keitėsi regiono tautinė sudėtis, kadangi senuosius neindoeuropiečius nairius keitė indoeuropiečiai armėnai. Regionas pradėtas vadinti Armėnija. Pirmoji etninių armėnų dinastija čia buvo Orontidai, žymiausios - Artašesidai ir Aršakuni. Jų viešpatavimas būsimojo Kurdistano teritorijoje tęsėsi iki pat IV a. Per šį ilgą laikotarpį Armėnų valstybingumą ne kartą pertraukė svetimos dinastijos, daugiausia kilusios iš Irano. Taigi, regioną valdė Medija, Achemenidai, Aleksandras Makedonietis, Seleukidai, Partai, Sasanidai.

Zamua regionas per istoriją visą laiką buvo geopolitiškai svarbi buferinė zona tarp Asirijos ir Urartų imperijų. Žymiausia valstybė regione buvo Mana, konsolidavusi valdžią VIII-VII a. pr. m. e., ir trumpai tapusi viena svarbiausių Artimųjų Rytų hegemonijų. Į pietus nuo jos buvo Paršua ir Elipi valstybės, pakankamai anksti patekusios į Asirijos valdžią. Nuo VII a. pr. m. e. pabaigos Zamua, Paršua ir Elipi buvo sparčiai iranizuojamos, o regionų gyventojai, maišydamiesi su iranėnais, formavo kurdų gentis.

Kurdų atėjimas

Nėra vieningai sutariama dėl kurdų tautos atsiradimo Didžiosios Armėnijos regione. Kurdų protėviais laikomos kelios senovės tautos.

Kurdistanas I a. pr. m. e.

• Gali būti, kad kurdų protėviai buvo asirų šaltiniuose apie 1000 m. pr. m. e. minimi Kurti / Kurkhi. Jie, anot šaltinių, gyveno Didžiosios Armėnijos pietrytiniuose subregionuose Sofenoje, Korduenoje ir Azanenoje.
• Dalis šaltinių (pvz., D. N. Mackenzie, M. Dandamayev) juos kildina iš tautos kirtijų (gr. Kurtioi, lot. Cyrtii). Polibijus, Strabonas juos mini gyvenant Atropatenoje, besiverčiančių klajoklišku gyvenimu.
• Dalis šaltinių (pvz., A. D. Lee) kurdų protėviais laiko tautą Karduchoi, kurie Helenizmo laikotarpiu jau gyveno Didžiosios Armėnijos pietinėse provincijose: Korduenoje ir Moksoenoje. Manoma, kad iš pirmosios ir kilo Kurdistano pavadinimas bei kurdai.

Remiantis antrąja teorija, Korduenos gyventojai, kol valdomi Achemenidų Persijos, ne kartą buvo sukilę prieš jų valdžią. 189-90 m. pr. m. e. jie suformavo nepriklausomą valstybę, kurią vėliau užkariavo Armėnijos karalystė. Minimas paskutinis valstybės karalius Zarbienus, nugalėtas Tigrano Didžiojo. Kartu su Korduena tuometinio Kurdistano teritorijoje klestėjo ir kitos valstybės: asirų Adiabena, armėnų Copkas (Sofena), Aghdznikas (Azanena).

Apie 66 m. pr. m. e. Kurdistano valstybėlės atplėštos nuo Armėnijos karalystės ir atiteko Romos imperijai (čia sukurtos atskiros provincijos). Nuo 37 m. Kurdistano provincijos ėjo iš rankų į rankas, kovojant Romos imperijai su Partais, vėliau Sasanidais.

Islamizacijos laikotarpis

Hamdanidų valdos

VII a. nugalėjus Sasanidų imperija, Kurdistanas prijungtas prie Kalifato, pradėta krašto islamizacija.

Kalifatui silpstant, nuo IX a. ėmė valdyti vietinės dinastijos, nepriklausomos nuo centrinės valdžios. Pirmosios jų buvo arabiškos kilmės ir daugiausia valdė iš Mosulo, bet dažniausiai kontroliuodavo didžiąją dalį Kurdistano. Tai buvo Ichšididai (935-969, valdė iš Egipto), Hamdanidai (905-991), Ukailidai (992-1096)

Ilgainiui krašte pradėjo kilti vietinės, kurdiškos dinastijos ir valstybės, valdžiusios atskirus regionus. Ake, Andzevatsi buvo vienos pirmųjų. X a. regioną valdė kurdiškos dinastijos Hasanvahidai (959-1015, valdė rytinę dalį iš Dinavaro, kurį laiką buvo Bujidų vasalai), Anazidai (990-1117), Marvanidai (990-1096 valdė vakarų Kurdistaną). Maža to, kurdų kilmės dinastijos įsigalėjo ir kitose, ne kurdiškose, teritorijose: Armėnijoje (Šadadidai), Azerbaidžane (Ravadidai), Luristane (Hazaraspidai).

Greičiausiai per šį laikotarpį kurdai palaipsniui kurdizavo ir islamizavo dideles teritorijas į šiaurę, t. y. didžiulę dalį Istorinės Armėnijos, įskaitant tokius regionus kaip Aukštutinė Armėnija, Taronas, dalį Airarato, išstumdami etninius armėnus iš jų žemių.

Tiurkų valdymo laikotarpis

Kurdų kunigaikštystės 1835 m.

Zengidai

Ajubidai 1188 m.

Po XI a. Seldžiukų viešpatavimo, Mosulo atabegai Zengidai (1127-1234 m.) suvienijo visą Kurdistaną.

XII a. patys kurdai įkūrė naują galingą dinastiją. Tai buvo Ajubidai (1171-1250), užkariavę milžiniškas teritorijas iki pat Egipto ir Jemeno. Tai buvo didžiausias kurdų ekspansijos laikotarpis.

Nuo XIII a. prasidėjo skaudžiausias Kurdistano istorijoje laikotarpis, nes valdė įvairios tiurkiškos dinastijos: Ilchanidai, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, o XVI-XVIII a. dėl regiono varžėsi Safavidai ir Osmanai. Jų valdymo laikais prieš kurdus buvo vykdoma nepalanki politika. Safavidų imperijoje daugybė kurdų buvo iškelti iš Kurdistano ir apgyvendinti Chorasane.

Tuo metu Kurdistano periferijose formavosi nepriklausomos ar pusiau priklausomos Kurdų kunigaikštystės, kaip Soranas, Babanas, Bochtanas ir kitos.

XX a.

Neoficiali Kurdistano vėliava

Apie 1920 m. nusistovėjo dabartinės sienos, pagal kurias istorinis Kurdistanas padalintas tarp keturių valstybių. Visose kurdai reiškė nepasitenkinimą, vyko maištai ir sukilimai. Iki dabar visose šalyse įvairios kurdų partijos ir organizacijos (ypač Kurdistano darbininkų partija) kovoja už Kurdistano suvienijimą.

Turkijos kurdai

Turkijos kurdams 1927–1930 m. pavyko įkurti efemerišką Ararato Respubliką,

Irano kurdai

Irano kurdams 1946–1947 m. - Mahabado Respubliką.

Irako kurdai

Irako kurdai 1960 m. pradėjo pilietinį karą dėl autonomijos. Irako valdžios nuolaidos nenumalšino nesutarimų, kol 2003 m. neįkurtas autonominis Kurdistano regionas.