Latvijos Respublikos Konstitucija

Latvijos Respublikos Konstitucija (latv. Latvijas Republikas Satversme, neologizmo autorius – Atis Kronvaldas) – pamatinis Latvijos Respublikos įstatymas, šalies Konstitucija.

Latvijos Konstitucija yra seniausia iki šiol galiojanti konstitucija Vidurio bei Rytų Europoje, taip pat šeštoji seniausia respublikos tipo konstitucija pasaulyje.

Istorija

1922 m. vasario 15 d. Konstituciniame susirinkime priimta pirmoji dalis. 1922 m. balandžio 5 d. atmestas antrosios dalies projektas. Priėmus pirmąją dalį, 1922 m. lapkričio 7 d. Konstitucija įsigaliojo.

Galiojimas laikinai sustabdytas 1934 m. gegužės mėn., palaipsniui atkurtas nuo 1990 m. gegužės 4 d. iki 1993 m. liepos 6 d.

Saeimos posėdyje už Konstitucijos įsigaliojimą nepasirašė vienintelis iš posėdyje registruotų 99 narių (Joachimas Zygeristas); nebalsavo posėdyje ir nedalyvavęs areštuotas Alfredas Rubikas.

Naujausi papildymai

Konstitucijos tekstas iki šių dienų iš esmės liko toks pats. Pastarąjį kartą Konstitucija papildyta 2009 m., numatyta referendumo dėl Saeimos paleidimo galimybė.

2013 m. Konstitucinės teisės komisijos pirmininkas Egilis Levitas sukūrė Konstitucijos įvado (preambulės) projektą. Jame pabrėžiama, jog Latvija yra ne atsitiktinis istorijos produktas, o tikslingai kurta valstybė. Konstitucijos preambulė galutinai priimta 2014 m. birželio 19 d. Saeimos sprendimu.

Struktūra

Iki 1998 m., kai Saeima priėmė skyrių „Žmogaus teisės“, buvo 7 skyriai ir 88 straipsniai.

Dabar ją sudaro 8 skyriai, juose 116 straipsnių.

Skyriai

• 1 skyrius. Bendrosios nuostatos
• 2 skyrius. Seimas
• 3 skyrius. Valstybės Prezidentas
• 4 skyrius. Ministrų kabinetas
• 5 skyrius. Įstatymų leidyba
• 6 skyrius. Teismas
• 7 skyrius. Valstybės kontrolė
• 8 skyrius. Pagrindinės žmogaus teisės.

Nuorodos

• Latvijos Respublikos Konstitucija (latvių k.)
• Konstitucijos vertimas Archyvuota kopija 2008-12-09 iš Wayback Machine projekto. (angl.)