Lenkijos ginkluotosios pajėgos
| Lenkijos Respublikos ginkluotosios pajėgos Siły Zbrojne Rzeczypospolitej Polski | |
|---|---|
 | |
| Įkurtos | 1918 m. rugpjūčio 12 d. |
| Pajėgų rūšys |  *Sausumos pajėgos (Wojska Lądowe) *Karinės oro pajėgos (Siły Powietrzne) *Karinės jūrų pajėgos (Marynarka Wojenna) *Karinė žandarmerija
|
| Vadovybė | |
| Vyriausiasis kariuomenės vadas | Andrzej Duda (Dabartinis Lenkijos prezidentas |
| Lenkijos gynybos ministras | Mariusz Błaszczak |
| Generalinio štabo viršininkas | generolas Rajmund Andrzejczak |
| Žmogiškieji resursai | |
| Privalomoji tarnyba (šauktiniai) |
nuo 17 metų |
| Aktyvus personalas |
120 412 (įskaitant aktyvųjį rezervą) |
| Rezervo dydis | 240 000 |
| Susiję straipsniai | |
| Istorija | Karūnos kariuomenė, Anderso armija, Armija Krajova |
Lenkijos Respublikos ginkluotosios pajėgos (lenk. Siły Zbrojne Rzeczypospolitej Polskiej) arba neoficialiai Lenkijos kariuomenė (Wojsko Polskie) – Lenkijos Respublikos pagrindinė organizuota ginkluota struktūra šalies suverenumui nuo kitų šalių karinės agresijos ginti. Šis pavadinimas taikomas ginkluotosioms pajėgoms, veikusioms Lenkijos valstybės teritorijoje 1918–1939 m., taip pat 1949–1989 m., kai jos vadinosi Lenkijos liaudies kariuomenė (Ludowe Wojsko Polskie) ir nuo 1989 m. Kariuomenės vyriausiasis vadas Lenkijos Respublikos prezidentas.
1320–1569 m. suvienytos Lenkijos karalystės ir po Liublino unijos 1569–1795 m. Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės sudėtyje formuoti kariniai daliniai vadinosi Karūnos kariuomenė. 1797–1807 m., 1848–1849 m. ir 1914–1918 m. Lenkijos teritorijoje arba užsienyje iš lenkų ir kitų tautų savanorių suformuotos karinės struktūros, siekusios Lenkijos valstybės atkūrimo, vadinosi Lenkų legionais.
Istorija
redaguotiLenkijos kariuomenė susikūrė 1918 m. rugpjūčio 12 d. Pirmąjį kovos krikštą gavo 1919 m. vasario 14 d. ties Mostais (dab. Baltarusija) kovose su Raudonąja armija. Kovo 2 d. buvo išvaduotas Slonimas, kovo 5 d. Pinskas, pasiekta Lyda. Vėliau kariuomenė, kuriai faktiškai vadovavo Valstybės Viršininkas Juzefas Pilsudskis, dalyvavo Lenkijos-Sovietų Rusijos karo kovose Ukrainoje, triumfuodama po 250 m. pertraukos praėjo pro Kijevo Aukso vartus. Šiuose mūšiuose ji neteko 150 žuvusių ir apie 300 sužeistų.
Kovos su Raudonąja armija atsinaujino 1920 m., kai bolševikai buvo nuėję iki Varšuvos. Šiuose mūšiuose Lenkija neteko 4500 žuvusių ir 22 000 sužeistųjų. Sumušta Raudonoji armija neteko 25 000 žuvusių ir sužeistų, 60 000 pateko į Lenkijos nelaisvę, dar 45 000 internavo Vokietija.
1922 m. Lenkijos kariuomenė įsivėlė į gėdingą politikų ir politikuojančių aukštųjų karininkų aferą, užpuldama Lietuvą ir užimdama Vilniaus kraštą.
1919–1922 m. kariuomenėje tarnavo apie 800 000 karių ir karininkų.
Nors 1934 m. sausio 26 d. buvo sudarytas Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo paktas, per 1939 m. rugsėjo 1–spalio 6 d. Vokietijos ir SSRS vykdytą Lenkijos kampaniją Lenkijos kariuomenė buvo visiškai sumušta ir šalis okupuota. Per mūšius su Vokietija Lenkija neteko apie 620 000 žmonių, iš jų 66 000 žuvusių, 134 000 sužeistų, 420 000 belaisvių. Kovose su SSRS žuvo (daugiausia sušaudyta) arba sužeista keliolika tūkstančių karių, į nelaisvę pateko apie 250 000. Dar apie 70 000 lenkų karių internavo Rumunija ir Vengrija, apie 20 000 – Lietuva ir Latvija.[1]
Iš SSRS paimtų belaisvių 1941–1942 m. buvo suformuotas karinis junginys, vadinamoji Anderso armija, kurios pagrindu Irane ir Irake buvo sudarytas Lenkų II korpusas. 1944 m. iš likusių karo belaisvių sudaryta vadinamoji Lenkijos armija TSRS, kuri su Armija Liudova sudarė Lenkijos liaudies kariuomenę. Karo metais Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje veikė su vokiečių žinia sudaryta Armija Krajova.
Šiuolaikinė kariuomenė
redaguoti
Lenkijos ginkluotąsias pajėgas sudaro:
- Sausumos pajėgos (Wojska Lądowe)
- Karinės oro pajėgos (Siły Powietrzne)
- Karinės jūrų pajėgos (Marynarka Wojenna)
- Karinė žandarmerija (Żandarmeria Wojskowa)
Kariuomenės etatų sąrašuose 2006 m. buvo 136 200 kariai, iš jų 78 000 profesionalios tarnybos kariai:
- 147 generolai
- 10 968 aukštieji karininkai
- 14 548 karininkai
- 43 668 puskarininkiai
- 8 704 vyresnieji kariai
-
Paradą priima Vyriausiasis kariuomenės vadas Lechas Kačinskis -
Leopard 2PL tankas -
PT-91 Twardy tankas -
KTO Rosomak -
M120 Rak mortyra -
AHS Krab haubica -
AMZ Żubr -
Patrulinis kateris „ORP Ślązak“ -
Lenkijos kariuomenė pratybose -
F-16 naikintuvas -
Lenkijos karinis lėktuvas Mig-29A per aviacijos šventę „Kilkime“ Kaune 2007 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lenkijos ginkluotosios pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 783 psl.
Literatūra
redaguoti- R. Szawlowski. Wojna pokkosowkcka 1939. 2t. Warszawa, l995.
Nuorodos
redaguoti
- Liaudies gynybos ministerijos informacinis biuletenis Archyvuota kopija 2008-03-28 iš Wayback Machine projekto.
- Liaudies gynybos ministerijos svetainė
- generalinio štabo svetainė
- Karinės oro pajėgos Archyvuota kopija 2008-12-19 iš Wayback Machine projekto.
- Karinės jūrų pajėgos
- Karinė žandarmerijaj Archyvuota kopija 2010-06-19 iš Wayback Machine projekto.
- Liaudies gynybos akademija Archyvuota kopija 2008-03-27 iš Wayback Machine projekto.