Liūtas Grinius
Liūtas Grinius (1927 m. spalio 2 d. Kaunas – 1989 m. sausio 18 d. Vašingtonas) – Lietuvos inžinierius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
Biografija
redaguotiPrezidento K. Griniaus sūnus, karinio veikėjo K. Griniaus brolis. 1943–1944 m. dalyvavo antinaciniame pasipriešinime – su Valdu Adamkumi ir Gabrieliumi Žemkalniu leido ir redagavo laikraštį „Jaunime, budėki“. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. baigė Eichšteto lietuvių gimnaziją. 1947 m. persikėlė į JAV. 1953 m. baigė Ilinojaus technologijos institutą. 1953–1976 m. dirbo privačiose karo pramonės tyrinėjimų bendrovėse inžinieriumi. 1954–1956 m. tarnavo JAV kariuomenės balistikos laboratorijoje Aberdine (Merilendo valstija). Nuo 1976 m. dirbo JAV karinio laivyno ginklavimosi skyriuje. Tyrinėjo lazerines sistemas. Priklausė JAV inžinierių draugijoms.
Skautų veikėjas. 1979–1989 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto valdybos vicepirmininkas. 1982–1989 m. Tautos fondo direktorius. Saugojo tėvo ir brolio, poeto K. Jurgelionio archyvus. Su kitais parengė 1972 m. Jaunimo metų kalendorių.[1]
Bibliografija
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Liūtas Grinius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 180 psl.