Likaonija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Likaonija (graikų kalba: Λυκαονία) buvo istorinė – geografinė sritis centrinėje Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Frygija ir Kapadokija šiaurėje, Kilikija pietryčiuose ir Pamfilija pietuose.

Mažosios Azijos istorinis regionas Likaonija (Λυκαονία)
Šalis	Centrinė pietų Turkija
Tautos	likaonai, frygai
Miestai	Konija, Kermanas, Lystra
Eolidė, Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Jonija, Likaonija, Likija, Lydija, Myzija, Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Kipras

Likaonija yra daugiau geografinis, nei istorinis regionas, kadangi iš tiesų Likaonijos valstybė niekuomet neegzistavo. Kai kurie šaltiniai jos neišskiria kaip atskiro regiono, tačiau Ksenofonas, Ptolemėjus ir Strabonas apie ją rašo.

Geografija

Likaonija senovėje buvo įvardijama nederlinga sritis Anatolijos plynaukštėje. Jos aukštis siekia apie 1000 metrų, čia yra gana šaltas klimatas, jaučiamas vandens trūkimas, o šiaurinėje Likaonijoje, prie Tūzo ežero, didelis dirvos druskingumas. Šiuo metu Likaonija beveik netinkama žemdirbystei, nors senovėje kai kurios vietos buvo dirbamos. Likaonija garsėjo gausiomis avių ir asilų bandomis.

Likaonija yra išraižyta keleto kalnų grandinių, yra čia ir slėnių, kurių garsiausias – Konijos slėnis.

Istorija

Senovės Likaonija

Dėl savo gamtinių savybių Likaonija buvo retai gyvenama ir nuo II tūkst. pr. m. e. tapo tarpine teritorija tarp klestinčių Kilikijos, Likijos, Kapadokijos, Frygijos karalysčių. Graikai mini čia gyvenusius likaonus, propagavusius laukinį gyvenimo būdą, apie kuriuos beveik nieko nežinoma.

Tačiau tarpinė vieta nulėmė Likaonijos specifiškumą, kadangi tai buvo teritorija, gyvybiškai svarbi tuometinei Mažosios Azijos prekybai. Gana anksti per šias vietoves atsirado prekybiniai keliai, o su jais tinkamose gyventi vietose atsirado ir pirmieji prekybiniai miestai. Svarbiausias kelias ėjo iš Lydijos sostinės Sardų į Kilikiją.

Didžiausias Likaonijos miestas buvo Ikonijus (dab. Konija), įsikūręs derlingiausioje regiono vietoje. Į šiaurę nuo jo buvo Laodikėja Kombusta, pietuose – Laranda (dab. Kermanas). Kiti svarbūs prekybiniai miestai buvo Lystra ir Derbė. Visi šie miestai buvo tautiškai labai mišrūs.

Politinė priklausomybė

Likaonija politiškai dažniausiai priklausydavo stipriausiai aplinkinei valstybei. II tūkst. pr. m. e. ji priklausė Hetitų valstybei, nuo VIII a. pr. m. e. ją valdė Frygija.

VI a. pr. m. e. regioną užėmė Achemenidų imperija, o IV a. pr. m. e. ji atiteko Aleksandrui Makedoniečiui, vėliau – Seleukidų imperijai. III a. pr. m. e. ją kontroliavo Galatija, kuri išnaudojo Likaoniją kaip teritoriją gyvulininkystei.

188 m. pr. m. e. Seleukidų Antiochui Didžiajam pralaimėjus Romos imperijai, ši Likaoniją atidavė Pergamo karalystei. Vėliau per visą laiką šis regionas buvo ne kartą skaldomas ir dalijamas tarp atskirų aplinkinių valstybių (Kapadokijos, Galatijos ir Kilikijos), vėliau – tarp Romos provincijų. Tik 371 m., po imperijos administracinių reformų, buvo suformuota atskira Likaonijos provincija. Vėliau Likaonijos pavadinimas nunyko.