Liu Shaoqi
| Liu Šaoči 刘少奇 | |
|---|---|
| KLR prezidentas | |
| |
| Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas | |
| Gimė | 1898 m. lapkričio 24 d. Ningsiangas, Hunanas
|
| Mirė | 1969 m. lapkričio 12 d. (70 metų) Kaifengo kalėjimas |
| KLR prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1959 m. balandžio 28 d. – 1968 m. spalio 31 d. |
| Ankstesnis | Mao Dzedunas |
| Partija | Kinijos Komunistų Partija |
Liu Šaoči (kin. 刘少奇, pinyin: Liú Shàoqí; 1898 m. lapkričio 24 d. Ningsiangas, Kinija – 1969 m. lapkričio 12 d. Kaifengo kalėjimas) – kinų revoliucionierius, valstybininkas ir teoretikas. 1954–1959 m. jis buvo Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio Komiteto Pirmininku, o 1959–1968 m. Kinijos Liaudies Respublikos prezidentu. Prezidentavimo metais jis įgyvendindavo politiką, siekiant atstatyti Kinijos ekonomiką. 1968 m. Liu dingo iš viešojo gyvenimo ir buvo vadinamas revoliucijos išdaviku.
Biografija
redaguotiLiu gimė turtingo valstiečio šeimoje, Ningsiange, Hunano provincijoje. Jis lankė tą pačią mokyklą, kurią lankė Mao Dzedunas provincijos sostinėje Čangša mieste. Po to studijavo Šanchajuje ir Pekine.
1921 m. Liu prisijungė prie Kinijos komunistų partijos ir buvo išsiųstas studijuoti į Maskvą. 1922 metais grįžęs į Kiniją, jis vadovavo keletui geležinkelininkų streikų. 1925–1926 m. jis buvo darbininkų streikų vadovas kalnakasybos rajonuose Hunano ir Dziangsi provincijų pasieniuose. Nuo 1927 m. Kinijos komunistų partijos Centro komiteto narys.[1] 1932 m. jis tapo Kinijos komunistų partijos sekretoriumi Fudziano provincijoje. 1934 m. jis dalyvavo Ilgajame žygyje. Po to jis vėl išvyko į Maskvą, o grįžęs tapo Naujosios Ketvirtosios Armijos Politiniu Komisaru. 1942 m. buvo išrinktas į Kinijos komunistų partijos Politbiurą.
Po Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimo, Liu užsiėmė ekonominiais klausimais. Jis buvo iš centrinio planavimo ir sunkiosios pramonės plėtros sekėjų pagal sovietinį modelį.
Nuo 1959 m. balandžio 28 d. iki 1968 m. spalio 31 d. buvo Kinijos Liaudies Respublikos prezidentu. Iš pradžių Liu Šaoči turėjo būti Mao Dzeduno įpėdiniu, tačiau vėlyvais 1960-aisiais metais Liu pasipriešino Mao bei skeptiškai žiūrėjo į Didijį šuolį[2] ir kultūrinės revoliucijos metu buvo pašalintas.
1966 m. po to, kai prasidėjo Kultūrinė revoliucija, kartu su Deng Siaopingu buvo laikomas „buržuazinės linijos“ atstovu bei vadinamas „Kinijos Chruščiovu“[3]. 1968 m. Liu buvo pasmerktas viešosios savikritikos procesui ir pašalintas iš visų pozicijų partijoje. Jis buvo suimtas ir jam buvo skirtas namų areštas. Tačiau Liu greitai dingo.
1969 m. pabaigoje Liu mirė Kaifengo kalėjime. Mirties priežastimi buvo prastos gyvenimo sąlygos ir negydytas cukrinis diabetas ir plaučių uždegimas. 1980 m., pasibaigus Kultūrinei revoliucijai, jis buvo reabilituotas Deng Siaopingo vyriausybės.
Asmeninis gyvenimas
redaguotiLiu buvo vedęs penkis kartus. Jo trečioji žmona Xie Fei (kin. 谢飞) buvo iš Hainano provincijos ir viena iš nedaugelio moterų dalyvavusių Ilgajame žygyje. 1948 m. Liu vedė penktą kartą savo sekretorę Wang Guangmei (kin. 王光美). Po Liu mirties, Wang Guangmei atsidūrė kalėjime, kur buvo laikyta daugiau nei dešimtmetį.[4]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Chen, Jerome. Mao and the Chinese Revolution, (London), 1965, p. 148
- ↑ Dittmer, Lowell, Liu Shao-ch’i and the Chinese Cultural Revolution: The Politics of Mass Criticism, University of California Press (Berkeley), 1974, p. 39-40
- ↑ http://chineseposters.net/themes/liushaoqi.php Archyvuota kopija 2015-12-06 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Lieberthal, Kenneth. Governing China: From Revolution to Reform. w.w. Norton, New York 1995.