Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje. Pradininkas – Martynas Liuteris (1483–1546 m.). Liuteronybėje nėra griežtos ribos tarp dvasininkų ir pasauliečių, visi pripažįstami šventais Kristuje. Nėra vienuolijos ir celibato, iš 7 Romos krikščionybės sakramentų liuteronų pripažįstami tik Krikštas ir Komunija.

Martynas Liuteris

Liuteronais save laiko ~82,6 mln. krikščionių (2006 m.).

Istorija

redaguoti
 
Liuteronų ženklas

Formalia liuteroniškosios reformacijos judėjimo pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai augustinų vienuolis M. Liuteris ant Vitenbergo pilies (dab. Saksonijos-Anhalto žemėje) durų prikalė savo garsiąsias 95 tezes, nukreiptas prieš neribotą popiežiaus valdžią ir indulgencijų (atlaidų) pardavinėjimą. Pagrindinis M. Liuterio siekis buvo atnaujinti Romos katalikų bažnyčią, grąžinti ją prie Biblijos mokymo ir pirmųjų krikščionių išpažinimo ir patirties. Dėl nesutarimų, diskusijų ir jų išprovokuotų prakeikimų M. Liuterio šalininkai suformavo atskirą bažnyčią[1].

Liuteronybė Lietuvoje

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Liuteronybė Lietuvoje.

Liuteronybę Lietuvoje XVI a. pradžioje pradėjo skelbti Abraomas Kulvietis (1510–1545), M. Liuterio ir Philipp Melanchtono (1497–1560 m.) mokinys. Lietuvoje yra 54 liuteronų parapijos (2008 m.). Centras – Vilniuje. Taip pat yra jiems giminiškų evangelikų reformatų (kalvinistų) bendruomenių.

Parapijos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. MSN Encarta, s.v. „Lutheranism Archyvuota kopija 2009-01-31 iš Wayback Machine projekto.“ by George Wolfgang Forell; Christian Cyclopedia, s.v. „Reformation, Lutheran“ by Lueker, E. et. al. Archived 2009-10-31.

Nuorodos

redaguoti
 
  NODES
iOS 2
mac 5
os 26