Lomžos apskritis
Lomžos apskritis (lenk. Powiat łomżyński) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras Lomžos miestas. Apskritis ribojasi su Balstogės, Grajevo, Kolno, Monkų, Ostrolenkos, Mazovijos Ostruvo ir Zambruvo apskritimis. Apskrityje yra 9 valsčiai.
Lomžos apskritis lenk. Powiat łomżyński | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Lenkija | ||||||
Vaivadija | Palenkės vaivadija | ||||||
Administracinis centras | Lomža | ||||||
Vadovas | Krzysztof Kozicki | ||||||
Gyventojų | 50 880 | ||||||
Plotas | 1 353,93 km² | ||||||
Tankumas | 38 žm./km² | ||||||
Teritorijos kodas | BLM | ||||||
Tinklalapis | www.powiatlomzynski.pl/ |
- Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Lomžos rajonas.
Apskrities valsčiai
redaguotiApskrityje yra 9 valsčiai:
Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Centras |
Jedvabno valsčius | miesto-kaimo | 159,4 | 5 552 | Jedvabnas |
Lomžos valsčius | kaimo | 207,4 | 9 920 | Lomža * |
Miastkovo valsčius | kaimo | 114,8 | 4 306 | Miastkovas |
Novogrudo valsčius | miesto-kaimo | 101,0 | 3 977 | Novogrudas |
Piontnicos valsčius | kaimo | 218,7 | 10 642 | Piontnica |
Pžitulų valsčius | kaimo | 71,2 | 2 170 | Pžitulai |
Šniadovo valsčius | kaimo | 162,6 | 5 668 | Šniadovas |
Viznos valsčius | kaimo | 133,1 | 4 313 | Vizna |
Zbuinos valsčius | kaimo | 185,8 | 4 339 | Zbuina |
* nepriklauso valsčiui |
Istorija
redaguotiNuo V a. pr. m. e. iki XIII a. dabartinės apskrities šiaurinėje dalyje, į šiaurę nuo Narevo upės gyveno lietuviams artimos baltų gentys – jotvingiai ir galindai. Nuo XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Pietinėje apskrities dalyje nuo V a. pr. m. e. iki X a. gyveno jotvingių gentis. Nuo X a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. ir 1944 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Lomžos rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai. 2006 m. rugsėjo 28 d. pradėtas naudoti Lomžos apskrities herbas.
Gyventojai
redaguotiPagal 1921 m. lenkų atliktą gyventojų surašymą apskrityje gyveno 101,865 gyventojai iš kurių: 86,100 (84,5%) lenkai, 15,262 (15,0%) žydai, 289 (0,3%) vokiečiai, 170 (0,2%) rusai, 14 gudai, 6 lietuviai, 5 čekai, 2 jugoslavai, 1 amerikietis, 1 latvis ir 1 totoris. Pagal tikėjimą gyventojai buvo pasiskirtsę taip: 83,804 (82,3%) katalikai, 17,001 (16,7%) judėjai, 758 (0,7%) protestantai, 268 (0,3%) stačiatikiai, 16 graikų katalikų, 2 musulmonai, 1 baptistas ir 15 ateistai.
Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Bendrai | 50 880 | 100% | 25 161 | 49,5% | 25 719 | 50,5% |
Miestai | 3 992 | 100% | 1 983 | 50,6% | 1 939 | 49,4% |
Kaimai | 46 958 | 100% | 23 178 | 49,4% | 23 780 | 50,6% |
Partneriai
redaguoti- Lietuva, Šalčininkų rajono savivaldybė – nuo 2008 m. sausio;
- Latvija, Daugpilio rajonas – nuo 2005 m. sausio;
- Vokietija, Dingolfing Landau apskritis – nuo 1999 m. gegužės.
Nuorodos
redaguoti- Lomžos apskrities tinklalapis (lenk.).
- Aprašymas apie Lomžos apskritį Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom V (Kutowa Wola – Malczyce) z 1884 m. (lenk.);