Londonas (angl. London, lot. Londinium) – Vakarų Europos miestas, Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė, įsikūrusi šalies pietryčiuose abipus Temzės upės, į vakarus 80 km nuo Temzės estuarijos. Pagal gyventojų skaičių tai didžiausias Jungtinės Karalystės ir trečias pagal dydį Europos žemyno miestas, kuriame 2020 m. vidurio duomenimis Londono regione gyveno 9 milijonai žmonių.[1] Londono aglomeracijoje 2011 m. gyveno 9,78 milijonai,[2] Londono metropolyje 2019 m. rugsėjyje – 14,37 milijono žmonių.[3] Oficialiai Londonas, arba jo didžioji dalis – Didysis Londonas nėra gavęs miesto statuso,[4] bet jo centrinėje, istorinėje dalyje esantis Londono Sitis bei Vestminsteris turi miestų statusą. Kitos trys savivaldybės turi karališkųjų savivaldybių statusą, tai – Kensingtonas ir Čelsis, Kingstonas prie Temzės ir Grinvičas. Įskaitant anksčiau paminėtus 2 miestus ir 3 karališkas savivaldybes, Londoną sudaro dar 28 savivaldybės, arba iš viso 33 administraciniai dariniai.

Londonas
angl. London
Londono panorama, matomi Londono Sitis, „The Shard“ pastatas bei Londono tilto geležinkelio stotis
Londonas
Londonas
51°30′0″ š. pl. 0°08′0″ v. ilg. / 51.50000°š. pl. 0.13333°r. ilg. / 51.50000; 0.13333 (Londonas)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis Anglija Anglija
Grafystė Didysis Londonas
Meras Sadikas Khanas
Gyventojų (2020) 9 002 488
Plotas 1 572 km²
Tankumas (2020) 5 727 žm./km²
Vikiteka Londonas
Kirčiavimas Lòndonas

Miesto istorijoje buvo begalė reiškinių, dariusių įtaką visai Europai: angliškasis renesansas, pramonės revoliucija, gotikos atgimimas. Miesto branduolys – senasis Londonas, vis dar išlaikantis savo nuo viduramžių išlikusias ribas. Nuo XIX amžiaus Londonu imta vadinti ir aplink jo istorinį branduolį Londono Sitį ir Vestminsterį esančias gyvenvietes. Didžiausia Anglijoje aplink istorinį Londono Sitį ir Vestminsterį buvusi gyvenviečių aglomeracija buvo suformuota į Didįjį Londoną, kuris dabar išskiriamas kaip atskira Anglijos grafystė su administracine teritorija, su savo meru ir asamblėja, kuri reziduoja Sautvorke.

Londonas yra vienas iš svarbiausių finansų bei komercinių centrų pasaulyje. Londono Sityje nuolatos gyvena tik apie 11,5 tūkst. (2011 m. duomenimis) žmonių, bet kas dieną darbui atvyksta virš 300 tūkst. žmonių, kurie daugiausia darbuojasi finansų sektoriuje. Londono Sityje veikia daugybės įmonių biurai, vien bankų – daugiau kaip 500. Antras mieste pagal tokią svarbą ir nuo 1987 metų pradėtas perstatyti – yra Canary Wharf rajonas, kuriame dirba apie 105 000 žmonių (2014 m. duomenimis) bei įsikūrę daug didžiausių pasaulio bankų, draudimo, teisinių paslaugų, audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių ir atstovybių.

Taip pat miestas yra įtakingas politikos, mokslo, pramogų, kultūros, prekybos, žiniasklaidos, mados bei meno srityse. Centriniame Londone yra įsikūrę daugiau nei pusės didžiausių Jungtinės Karalystės įmonių, kurios patenka į didžiausiųjų šimtuką (FTSE 100), štabai, kuriuos čia taip pat įsteigė daugiau nei šimtas didžiųjų Europos įmonių. Miestas yra pagrindinė šalyje turistų lankoma vieta, o jų išlaidos kasmet siekia maždaug 15 milijardų svarų. Londone vyko 1908, 1948 ir 2012 m. vasaros olimpinės žaidynės.

Didysis Londonas turi keturis pasaulinius paveldo objektus: Elžbietos bokštą, istorinę Grinvičo gyvenvietę, Karališkuosius botanikos sodus ir teritoriją, kuriai priklauso Vestminsterio rūmai, Vestminsterio vienuolynas ir Šventosios Margaritos bažnyčia. Bakingamo rūmuose reziduoja Monarchas, Dauningo gatvė 10 – Ministras Pirmininkas.

Pavadinimo kilmė

redaguoti

Miesto vardo kilmė nėra aiški. Nors yra pateikiama įvairių kilmės versijų, tačiau nė viena nėra akivaizdžiai arčiau tiesos. Dažniausiai pateikiamos su keltais susijusios hipotezės, nors neatmestina, kad pavadinimo kilmė siekia ir laikus iki keltų:

  • Lan-din reiškia „tvirtovė prie ežero“;
  • Llwyn-din reiškia „medis (medžiai) prie ežero“;
  • Llong-dinas reiškia „laivų uostas“;
  • londo reiškia „laukinis“ (gali būti nuoroda į tuomet čia gyvenusią gentį).

Istorija

redaguoti

Beveik prieš du tūkstantmečius (apie 43–50 m.) miestą įkūrė romėnai, valdant imperatoriui Tiberijui Klaudijui Neronui (41–54 m.), ir pavadino jį Londinium. Miestavardžio reikšmė turi kelis aiškinimus; manoma, kad romėnai lotynizavo jau buvusį keltiškąjį vietovės pavadinimą, kildinamą iš asmenvardžio Londinos, turinčio šaknį lond 'laukinis'. Kita teorija šį žodį kildina iš senųjų europiečių kalboje vartoto upėvardžio, kurį vėliau iš jų perėmę keltai. Upėvardžio reikšmė buvusi 'tekanti (plati) upė'.

Nuo IV a. vidurio Londonas buvo svarbus romėnų Britanijos politinis centras, nuo VII a. pr. anglų karalystės sostinė. Nuo XI a. pabaigos – XII a. pradžios jau žinomas kaip oficialioji Anglijos sostinė, nuo 1707 m. – Didžiosios Britanijos.

Geografija ir gamta

redaguoti
 
Apie 1300 metų Londono planas. Dabar ši teritorija kairiajame Temzės upės krante priklauso Londono Sičio savivaldybei

Didysis Londonas yra vienas didžiausių pagal plotą miestų pasaulyje. Miesto teritorija aprėpia 1579 kv. kilometrus. Pagrindinis miesto geografinis akcentas yra Temzės upė, tekanti miesto teritorija iš pietvakarių į rytus ir visa savo vaga yra laivuojama. Lyguma pasižymintį Temzės slėnį supa Parlamento, Adingtono ir Primrouzo kalvos. Kadangi miestui besikuriant ir plečiantis tolyn nuo istorinio centro nebuvo per didelių gamtinių kliūčių, miesto išplanavimas išliko beveik apskritos formos.

Seniau Temzė buvo daug platesnė ir gilesnė, o jos vaga ėjo pelkėtu kraštovaizdžiu. Ekstensyviai statant užtvankas upės vaga susiaurėjo. Dauguma mažesnių upių ir upelių, sutenkančių į Temzę Londone, yra prijungtos prie vandentiekio sistemos. Temzė – potvynių upė, tad miestas neretai nukenčią jai patvinus.[5] Potvyniai per laiką ypač išryškėjo, kadangi tektoniniu požiūriu Britanija grimzta pietuose ir kyla šiaurėje. 1974 m. pastačius Thames Barrier užtvanką Vulviče vandens lygis buvo sureguliuotas. Svarstoma, kad ateityje upės žemupyje galimai prireiks įrengti dar vieną užtvanką. Temzės upę kerta keletas tunelių ir tiltų, kurių vienas – Londono tiltas.

Klimatas

redaguoti

Londone klimatas švelnus, pagal Kiopeno klimato klasifikaciją – jūrinis. Vasaros mažai lietingos, pakankamai saulėtos, dažnai pasitaiko tvankios su dienos metu įšylančia apie 22°C-26 °C temperatūra. Perkūnija retas reiškinys, dažniausiai silpna ir panašiai pasitaikanti tiek žiemomis, tiek vasaromis.

  Londono klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Aukščiausia °C 17,2 19,6 24,2 29,2 32,8 35,6 36,7 38,1 35,2 29,6 20,8 17,2 38,1
Vid. aukščiausia °C 8,1 8,4 11,3 14,2 17,9 21,0 23,5 23,2 19,9 15,5 11,1 8,3 15,2
Vid. žemiausia °C 2,3 2,1 3,9 5,5 8,7 11,7 13,9 13,7 11,4 8,4 4,9 2,7 7,5
Žemiausia °C −13,6 −9,5 −7,2 −3,8 −0,4 2,8 6,5 6,7 2,8 −4,6 −6,3 −12,0 −13,6
Krituliai mm 55,2 40,9 41,6 43,7 49,4 45,1 44,5 49,5 49,1 68,5 59,0 55,2 601,7
Duomenys: [6][7] Climate data for London Heathrow 1991–2020

Gyvūnija

redaguoti

Londone dažniausiai pasitaikančios paukščių rūšys: uoliniai karveliai, keršuliai, pietiniai purpeliai, liepsnelės, juodieji strazdai, mėlynosios zylės, didžiosios zylės, ilgauodegės zylės, juodosios zylės, juodosios varnos, šarkos, euraziniai kėkštai, dagiliai, kikiliai, eršketžvirbliai. Vis dar gana dažni, arba tam tikru metų laiku pastebimi varnėnai ir naminiai žvirbliai, nors 2019 m. duomenimis, Londono naminių žvirblių populiacija per pastaruosius 24 metus sumažėjo 71 procentu[8]. Labai įprastos yra ir Kramerio žieduotosios papūgos, kurios yra invazinė rūšis.

Vandens baseinuose dažnos gulbės nebylės, kanadinės berniklės, didžiosios antys, pilkieji garniai, laukiai, paprastieji kirai, sidabriniai kirai, rudagalviai kirai, balnotieji kirai[9].

Iš Londono žinduolių rūšių yra labai įprastos rudosios lapės, bei dvi invazinės rūšys – pilkosios žiurkės ir pilkosios voverės – visos rūšys plačiai paplitusios per visą Londoną. Ričmondo parke jau 400 metų laisvėje gyvena danielių banda[10]. Per visą Londoną galima sutikti mažiausiai 8 šikšnosparnių rūšis, tai: šikšniukai nykštukai, sopraniniai šikšniukai, Natuzijaus šikšniukai, rudieji nakvišos, vandeniniai pelėausiai, Natererio pelėausiai, rudieji ausyliai ir vėlyvieji šikšniai[11].

Parkai ir sodai

redaguoti

Londonas tituluojamas viena žaliausių Europos sostinių. Virš 14 000 ha miesto teritorijos užima parkai, sodai, miškingos vietovės. Trys iš aštuonių karališkųjų parkų įsikūrę Londone: Haid parkas centrinėje dalyje, Kensingtono sodai vakarinėje dalyje ir Redžentsparkas šiaurinėje dalyje. Į šiaurę nuo Redžentsparko esanti 78 metrus iškilusi Primrouzo kalva yra populiari vieta pasigėrėti Londono panorama.

Kju sodai dėl milžiniškos augalų kolekcijos yra įrašyti į UNESCO paveldą.

Administracinis suskirstymas

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Londono rajonai.

1986–2000 m. laikotarpiu nebuvus bendros miesto tarybos kiekvienas Londono rajonas rūpinosi administraciniais reikalais atskirai. Rajonuose vis dar išlikę dalis vietos savivaldos teisių. Pavyzdžiui, kiekvieno rajono valdžia savaip sprendžia renovacijų ir kitų viešųjų paslaugų klausimus.

Londonas administraciškai skirstomas į 33 rajonus, kurių kiekvienam vadovauja į miesto tarybą išrinkti nariai, išskyrus Londono Sitį kuris turi nepriklausomos savivaldybės statusą, nepavaldžią Didžiojo Londono grafystei ir turi atskirą savo valdžią, merą, policiją. Panašų statusą kaip ir Londono Sitis turi ir Vestminsteris.

Rajonai skirstomi į dvi grupes, vidinį Londoną ir išorinį Londoną.

Londoną administruoja centrinė Didžiojo Londono institucija, kurią sudaro meras ir asamblėja. Tokia sistema įvesta 2000 m.

Londono savivaldybės
  1. Londono Sitis
  2. Vestminster Sitis
  3. Kensingtono ir Čelsio
  4. Hamersmito ir Fulhamo
  5. Vandsvorto
  6. Lambeto
  7. Sautvarko
  8. Hamleto Tauerio
  9. Heknio
  10. Islingtono
  11. Kamdeno
  12. Brento
  13. Ilingo
  14. Hanslou
  15. Ričmondo
  16. Kingstono prie Temzės
  17. Mertono
 
  1. Satono
  2. Kroidono
  3. Bromlėjaus
  4. Lujishamo
  5. Grinvičo
  6. Bekslio
  7. Heivringo
  8. Barkingo ir Dagenhamo
  9. Redbridžo
  10. Niuhamo
  11. Voltham Foresto
  12. Haringėjaus
  13. Enfildo
  14. Barneto
  15. Harou
  16. Hilingdono

Architektūra

redaguoti
 
Hamptono dvaro rūmai

Londone vyrauja įvairių stilių architektūra. Daugelio viešų pastatų, tokių kaip Londono nacionalinė galerija ir prašmatnių namų statybai naudotas Portlando akmuo, kuris yra klinties atmaina. Centrinėje miesto dalyje mažai pastatų, išlikusių po 1666 m. Didžiojo Londono gaisro. Tarp jų – Londono Taueris, keletas išlikusių Tiudoro stiliaus pastatų, romėnų laikų griuvėsių. Tarp Tiudoro stiliaus pastatų žymiausi – dar XVI a. pr. kardinolo Tomo Volsio pastatyti Hamptono dvaro rūmai.

Architektūrinio paveldo pavyzdžiai – XVII a. sero Kristoferio Reno projektuotos bažnyčios, neoklasikinio stiliaus Londono karališkoji birža ir Anglijos bankas, XX a. statyti Old Bailey, Batersio elektrinė ir gyvenamųjų namų kvartalas Barbikanas.

Iš Londono Monumento (Monument to the Great Fire of London) paminklinio bokšto pastatyto Didžiajam Londono gaisrui atminti atsiveria aplinkinių vietų panorama. Didysis Londono gaisras kilo netoliese nuo paminklinio bokšto vietos. Marmurinė arka ir Velingtono arka, esančios Park Lane gatvės šiauriniame ir pietiniame galuose, susiję su Anglijos karališkąja gimine. Kitas visoje šalyje garsus paminklas – Nelsono stulpas, buvo pastatytas Horacijui Nelsonui atminti žuvusiam Trafalgaro mūšyje. Tuo pačiu šis paminklas ženklina pačiame miesto centre esančią Trafalgaro aikštę.


Londono centro panorama. Kairėje matyti Londono akis, o dešiniau Vestminsterio rūmai su Elžbietos bokštu (Big Ben); dešinėje, fone, matomas The Shard dangoraižis ir Canary Wharf rajonas. 2014 m. rugsėjis.

Gyventojai

redaguoti
 
Pikadilio aikštė, 2004 m.
 
Oksfordo gatvė, 2006 m. gruodis
 
Trafalgaro aikštė, 2014 m. rugpjūtis

Londono gyventojus sudaro įvairiausių kultūrų ir religijų žmonės, kurie kalba daugiau nei 300 skirtingų kalbų. 2014 m. bendra Didžiojo Londono apgyvendinta teritorija buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje su 8 538 689 gyventoju, jį lenkė tik Paryžius, kurio teritorijoje tuomet gyveno daugiau nei 12 milijonų gyventojų.

Londono gyventojai
pagal gimimo šalį:
Populiacija
(2011 m.)
  Jungtinė Karalystė 5 175 677
  Indija 262 247
  Lenkija 158,300
  Airija 129 807
  Nigerija 114 718
  Pakistanas 112 457
  Bangladešas 109 948
  Jamaika 87 467
  Šri Lanka 84 542
  Prancūzija 66 654
  Somalis 65 333
  Kenija 64 212
  Jungtinės Amerikos Valstijos 63 920
  Gana 62 896
  Italija 62 050
  Turkija 59 596
  Pietų Afrikos Respublika 57 765
  Vokietija 55 476
  Australija 53 959
  Rumunija 44 848
  Filipinai 44 199
  Kipras 43 428
  Portugalija 41 041
  Lietuva 39 817
  Kinija 39 452
  Afganistanas 37 680
  Iranas 37 339
  Ispanija 35 880
  Uganda 32 136
  Brazilija 31 357
  Irakas 29 789
  Naujoji Zelandija 28 547
  Bulgarija 27 207
  Honkongas 26 453
  Mauricijus 23 779
  Kosovas 21 516
  Zimbabvė 21 309
  Kanada 27 288
  Malaizija 21 209
  Japonija 20 637

1997–2006 m. Londono užsienyje gimusių žmonių populiacija išaugo nuo 1 630 000 iki 2 288 000 (31 %).[12] Pasak 2007 m. apskaičiavimų, 69 % miesto gyventojų yra baltaodžiai, 14,8 % – azijiečių kilmės, 10,5 % – juodaodžiai, o likę yra maišyti arba priklauso kitoms etninėms grupėms.[13]

2011 m. surašyme 48,4 % Londono gyventojų teigė esą krikščionys, 12,4 % – musulmonai, 5 % – hinduistai, 1,8 % – judėjai, 1,5 % – sikhai, 1 % – budistai, 0,5 % – kitų religijų atstovai, 20,7 % – be religijos, o likę 8,5 % į klausimą neatsakė.[14]

Transportas

redaguoti

Viešojo transporto tinklas yra vienas iš labiausiai išplėtotų pasaulyje. Londono oro erdvė yra judriausia tarp visų pasaulio miestų ir jį aptarnauja 6 oro uostai – Gatviko, Stanstedo, Lutono, Sautendo ir miesto ribose esantys Londono Sičio bei Hitrou oro uostai. Londono Hitrou oro uostas yra užimčiausias oro uostas visoje JK. Taip pat užimčiausias Europos oro uostas ir penktas pasaulyje pagal pervežamų keleivių srauto kiekį. Iš jo vykdomi tiesioginiai (su nutupimais) ar persėdimais tolimi skrydžiai į Rytų ir Pietryčių Aziją (Tokiją, Honkongą, Singapūrą), Šiaurės Amerikos vakarų pakrantės miestus (Los Andželą) bei Australiją (Sidnėjų).

Londone veikia vienas seniausių pasaulyje miesto metro, kurio ilgis 402 kilometrai (įskaitant dalis, nutiestas į užmiesčio Esekso, Bakingamšyro, Hartfordšyro grafystes – viso 270 stočių). Nuo 2007 metų veikia Londono viršžeminis geležinkelis, jo ilgis 86 kilometrai su 83 stotelėmis. Nuo 1987 metų rytų Londone kursuoja automatiniai Doklandų lengvieji traukinukai, jų linijų ilgis 34 kilometrai bei yra 45 stotelės. Nuo 2000 m. gegužės mėnesio vėl atkurta tramvajų linija ir joje veikia 38 stotelės, tarp kurių rieda 24 tramvajai.

Dėka gero ir tankaus geležinkelių tinklo, Londonas turi gerą susisiekimą su priemiesčiais bei kitais pagrindiniais šalies miestais, kuriuos jungia šalies geležinkeliai. Mieste yra 366 traukinių stotys, įskaitant du didelius, intensyvaus traukinių judėjimo geležinkelio mazgus – Clapham Junction bei Willesden Junction. Iš Sent Pankras geležinkelio stoties Eurostar traukiniai kursuoja į Paryžių ir Briuselį.

Londone bene vienas geriausių, patogiausių pasaulyje ir su tankiu tinklu autobusų transportas. Mieste daug taksi. Temzės upėje kursuoja keleiviniai ir turistiniai laivai, priklausantys taip vadinamam London River Services, viso yra pastatyti 25 jų terminalai. Nuo 2012 m. birželio 28 d. rytiniame Londone per Temzės upę nutiestos kabelinės gondolos, vadinamos Emirates Air Line.

Per miesto istoriją Londone surengtos net 3 vasaros Olimpinės žaidynės – 1908 m. Londone vyko IV vasaros olimpinės žaidynės, 1948 m. – XIV vasaros olimpinės žaidynės, ir 2012 m. XXX vasaros olimpinės žaidynės. Tai pirmasis miestas, kuriame surengtos trys Olimpinės žaidynės. 2012 m. Londono vasaros olimpinės žaidynės Lietuvos sportininkams buvo sėkmingiausios per visą šalies istoriją.[15] Mieste taip pat 1966 m. vyko VIII pasaulio futbolo čempionatas, o 1996 m. ir X Europos futbolo čempionatas.

Populiariausias sportas Londone – futbolas. 2021–2022 m. sezono metu šeši Londono klubai varžėsi aukščiausioje lygoje. Mieste taip pat populiarus regbis. Londono Vimbldonas taipogi garsėja kasmet vykstančiu Vimbldono teniso čempionatu.

Nuo 1981 m. mieste vyksta kasmetinis Londono maratonas.[16][17]

Futbolas

redaguoti
  • London Irish RFC
  • London Wasps
  • Saracens Football Club
  • Harlequin Football Club

Kriketas

redaguoti
  • Marylebone Cricket Club
  • Middlesex County Cricket Club
  • Surrey County Cricket Club

Taip pat skaityti

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Estimates of the population for the UK, England and Wales, Scotland and Northern Ireland; Mid-2020 edition of this dataset. JK statistikos tarnyba (UK Statistics Authority). Tikrinta: 2022.05.26.
  2. nomisweb.co.uk / 2011 Census
  3. eurostat.ec.europa.eu / Population on 1 January by broad age group, sex and metropolitan regions Archyvuota kopija 2022-11-24 iš Wayback Machine projekto. | Last update: 30-06-2021
  4. londonist.com / Does London Exist? | Last Updated 16 August 2012
  5. „Flooding“ – Environment Agency, 2006-10-26.
  6. „London Heathrow Airport“. Met Office. Nuoroda tikrinta 2021-12-17.
  7. „UK Climate Extremes“. Met Office. Nuoroda tikrinta 2021-07-03.
  8. forbes.com / Why Are London’s Iconic Sparrows Disappearing?, Jul 25, 2019
  9. standard.co.uk / Londoners warned to steer clear of angry seagulls as numbers double, 17 August 2010
  10. theguardian.com / Urban wildlife: when animals go wild in the city, 8 Mar 2015
  11. londonbats.org.uk / Bats of London
  12. „One Third of Londoners born outside Britain“. This is London. Suarchyvuotas originalas 2008-01-09. Nuoroda tikrinta 2008-06-06.
  13. Resident Population Estimates by Ethnic Group (Percentages) Archyvuota kopija 2011-08-08 iš Wayback Machine projekto., Last Updated: 18 May 2011
  14. Census 2001 profiles: London, Office for National Statistics, tikrinta 2008-08-19
  15. „Londono olimpinės žaidynės Lietuvai - sėkmingiausios istorijoje“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2012-08-12. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  16. „Virgin London Marathon – Background“. Suarchyvuotas originalas 2009-05-06. Nuoroda tikrinta 2009-04-29.
  17. „Runner's World, Vol. 42, No. 1“. Runner's World Magazine. 2016. Rodale, Inc.: 82 2007 m. sausio mėn. ISSN 0897-1706. Nuoroda tikrinta 2010-09-30.

Nuorodos

redaguoti

Galerija

redaguoti


 
  NODES
Done 18
eth 1
jung 11
jung 11
see 1