Loreta Anilionytė
| Loreta Anilionytė | |
|---|---|
| Gimė | 1963 m. rugsėjo 8 d. Kaunas |
| Tautybė | lietuvė |
| Sutuoktinis (-ė) | Albinas Lozuraitis |
| Vaikai | Ieva Lozuraitytė (g. 1996) |
| Veikla | filosofė, rašytoja ir vertėja |
| Sritis | filosofija, literatūra |
| Organizacijos | Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktarė |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Loreta Anilionytė (g. 1963 m. rugsėjo 8 d. Kaune) – filosofė, rašytoja ir vertėja. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto Etikos katedros docentė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto (buv. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto) vyresnioji mokslo darbuotoja. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė.
Biografija
redaguotiGimė Kaune. Mokėsi Kauno 4-oje vidurinėje mokykloje, vėliau – Vilniaus 41-oje vidurinėje mokykloje. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. VU Filosofijos katedroje baigė doktorantūrą. 1991 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Vertybių problema formaliojoje ir materialinėje etikoje“ (Immanuelio Kanto ir Maxo Schelerio etinių koncepcijų analizė).
Studijuodama dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute tautosakos skyriuje, baigusi universitetą dirbo Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės institute (dab. Lietuvos kultūros tyrimų institute), Etikos skyriuje, vėliau – Lietuvos filosofijos istorijos skyriuje vyr. moksline darbuotoja. Dirbo Lietuvos edukologijos universiteto Etikos katedros docente, dėstė etiką bei filosofijos istoriją. Buvo Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Mokslo Tarybos narė, Etikos katedros vedėja.Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė.
Veikla
redaguotiPaskelbė straipsnių etikos, filosofijos istorijos klausimais, išvertė filosofinių, menotyros, psichologinių knygų, vertė ir adaptavo etikos vadovėlius vidurinėms mokykloms. Parašė eseistinių straipsnių žurnalui „Lilit“, ėjusiame 2006–2008 metais.
Romanas "O kas po to? "
redaguotiFilosofiniame eseistiniame romane „O kas po to?“ (2006) dviejų pagrindinių herojų – aukštąja kultūra nusivylusios filosofės ir žymaus Lietuvos popmuzikos atlikėjo (prototipas dainininkas Edmundas Kučinskas, autorė neneigia ir filosofinės linijos autobiografiškumo [1]) susidūrimas abiem tampa akistata su savimi, lemia esminių gyvenimo vertybių perkainojimą. Autorė romane teigia, kad Lietuvos kultūra yra uždara asmenybėms ir talentams, nes mažos valstybės savisaugos instinktas verčia ją orientuotis į profesionalias vidutinybes, standartus ir miesčioniško gyvenimo normas. Romanui būdingos atviros erotinės scenos, filosofijos istorija besiremiantys eseistiniai samprotavimai apie žmogaus prigimtį ir socialinė kritika. Loreta Anilionytė išsiskiria iš kitų lietuvių rašytojų ironišku, provokatyviu stiliumi. Pasirodžius romanui, jo prototipas dainininkas Edmundas Kučinskas bandė išvaryti iš savo koncerto Palangoje romano autorę su tuo metu mažamete jos dukra ir spaudoje grubiai atsiliepė apie atviras erotines romano scenas ir skatinimą keisti gyvenimo būdą. Tačiau po kelerių metų Edmundas Kučinskas išsiskyrė su žmona ir pripažino savo priklausomybę nuo moterų.[2]
Romanas „O kas po to?“ apdovanotas žurnalo „Pravda“ 2006 metų „Metų debiuto“ premija, žurnalo „Cosmopolitan“ 2006 metų „Metų atradimo“ premija.
Bibliografija
redaguotiMonografijos
redaguoti- Naujųjų amžių etikos profiliai. – Vilnius: VPU leidykla, 2011, 228p. ISBN 978-9955-20-639-2
Romanai
redaguoti- O kas po to? ,Vilnius, Alma littera, 2006 m., 422 p. ISBN 9955-24-014-8
Mokymo priemonės
redaguoti- Egoistinė žmogaus prigimtis naujųjų amžių etikoje, Vilnius, 2010. – 68 p.
- Etika ir asmenybė Maxo Schelerio vertybiniame absoliutizme, Vilnius, 2010. – 84 p.
Sudarytoja
redaguoti- V. Sezemanas. Filosofijos istorija. Kultūra. V.: Mintis, 1997, 703 p. (sudarytoja, vertėja).
Vertimai
redaguoti- E. Aster. Filosofijos istorija. V., 1995;
- A. Anzenbacher. Etikos įvadas. V.: Aidai, 1995, 2000;
- J. Höffner. Krikščioniškasis socialinis mokymas. V.: Aidai, 1996;
- Hegel G.W.F. Teisės filosofijos apmatai. V.: Mintis, 2000;
- H. Belting ir kt. Meno istorijos įvadas. V.: Alma littera, 2002;
- Riemann F. Pagrindinės baimės formos. Giluminės psichologijos studija. V: Alma littera, 2010;ISBN: 9789955387398
- K. Tepperwein. Menas mokytis nepavargstant. – Vilnius: Alma littera, 1998;
- Prof. Dr. Peter Axt, Dr. Michaela Axt-Gadermann. Apie tingumo laimę. – Vilnius: Alma littera. – 2003. – 192 p.;
- Veikli krikščionybė versle ir ekonomikoje. Vilnius: Aidai, 1996.(iš anglų ir vokiečių k. vertė Loreta Anilionytė ir Rasa Drazdauskienė);
- Platonizmas, Plotinas ir dabartis // Sezemanas V. Raštai. – V.- Mintis, 1997;
- Teorinė Marburgo mokyklos filosofija // Sezemanas V. Raštai. – V. – Mintis, 1997;
- Etika. Vadovėlis 7/8 klasei. V.: Alma littera, 1997;
- Etika. Vadovėlis 9/10 klasei. V: Alma littera, 1997;
- Etika. Mokytojo knyga 9/10 klasei. Vilnius: Alma littera, 1997;
- Etika. Vadovėliai 1/2 ir 3/4 klasėms. Pratybų sąsiuviniai 1/4 klasėms. Mokytojo knyga 1-4 klasėms. – V.:Alma littera, 2001;
- Vosylius Sezemanas. Loginiai ir gnoseologiniai tyrinėjimai. V.: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. – 216 p. ISBN 978-9955-868-33-0