Naudotojas:Zygimantus/Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į VikipedijąVikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 220 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga. | ||||||||||||||||||||||||||||
Savaitės straipsnisGruziniškas vynas (gruz. ქართული ღვინო) – Gruzijoje (Sakartvele) pagaminti vynai ir su jais susijusi gamybos tradicija. Gruzija yra vieną seniausių ir turtingiausių vyvnininkystės tradicijų tęsianti šalis. Vyno gamybos istorija čia skaičiuojama apie 8000 metų, ir yra svarbi kartvelų tautinės tapatybės dalis. Čia išlaikytos senovinės vyno gamybos praktikos molinėje puodynėje kvevryje 2013 m. buvo paskelbtos UNESCO Nematerialiuoju paveldu. Vynuogės Pietų Kaukaze yra auginamos nuo neolito laikų, ir kažkuriuo metu atrastas vynuogių sulčių fermentavimo procesas, kurio metu gaunamas vynas. Jau iš VI tūkst. pr. m. e. randami senoviniai ąsočiai kvevriai, kurie buvo įkasami į žemę, kad išlaikytų pastovią temperatūrą. Juose vynas buvo fermentuojamas ir brandinamas dešimtmečius. Nuo III tūkst. pr. m. e. Sakartvele randama daug meno kūrinių, kurie vaizduoja vynuogių kekes, lapus, vyno ąsočius, taures, taip parodant vyndarystės svarbą vietos kultūroje. Vienas iš žymiausių tokių radinių iš VII a. pr. m. e. vaizduoja vyrą su vyno taure rankoje: manoma, kad tai – tamada (žmogus, sakantis tostą). Vyno svarbą tuometinėje kultūroje parodo ir Dionizo kulto plėtra. IV a. Sakartvele paplitus krikščionybei, vyno reikšmė tik išaugo. Vynas buvo susietas su krikščioniška simbolika, o vienuolynai puoselėjo ir vyndarystę. Tuo metu vienuolynai tarnavo kaip svarbūs kultūros centrai. Jie turėjo pakankamai galios vystyti didelio masto irigacijos projektus, kurti vynuogynus. Vynas buv neatsiejamas nuo jų ir padėjo įtvirtinti valdžią visuomenėje. Didieji vienuolynai, tokie kaip Nekresi, Ikalto, Gelatis ir kiti turėdavo kelių šimtų kvadratinių metrų vyno rūsius ir presus, galinčius vienu metu suspausti tonas vynuogių. Vyndarystės tradicija buvo aprašyta ne viename viduramžių traktate.
Naujienos
gruodžio 25 dienos įvykiaiLietuvoje
Pasaulyje
|
Rinktinis paveikslėlisSavaitės iniciatyvaCOVID-19 vakcina arba SARS-CoV-2 vakcina (liet. SŪRS-CoV-2 vakcina) – vakcina prieš SARS-CoV-2 virusą, COVID-19 ligos sukėlėją. Pirmoji vakcina buvo registruota Rusijoje 2020 metų rugpjūtį, keliasdešimt vakcinos prototipų yra bandymų stadijoje. 2020 m. vasario mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad vakcinos tikriausiai nebus dar 18 mėnesių. Praeityje kurtos vakcinos koronavirusinėms ligoms SARS (liet. SŪRS) ir MERS (liet. ARRS) buvo nesėkmingos. Naujojo SARS-CoV-2 viruso genomas (svarbus vakcinos kūrimui) buvo iššifruotas vos kelios savaitės po pirmųjų patvirtintų atvejų. Iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo sukurtos 159 prototipinės vakcinos, 5 jų jau buvo I–II bandymų fazėje, o 7, I fazėje. 2020 m. birželio pabaigoje Kinija patvirtino masiniam skiepijimui savo pirmąją vakciną, „CanSino Biologics“ sukurtą Ad5-nCoV. Ja skiepijami tik kareiviai. 2020 m. rugpjūčio mėnesį masiniam naudojimui buvo patvirtinta antroji, Rusijos sukurta vakcina (Sputnik V arba Gam-COVID-Vac). Nors kitų šalių mokslininkai ir abejojo, ar ši vakcina deramai išbandyta (nebuvo paskelbta straipsnių apie jos klinikinius bandymus), Rusija jau ruošėsi pagaminti ne mažiau kaip 500 milijonus dozių vakcinos penkiose valstybėse. Rugpjūčio pabaigoje naudojimui (tik didelės rizikos grupėms skiepyti) buvo patvirtinta trečioji, Kinijos firmoje Sinovac sukurta vakcina CoronaVac. Tai labiau klasikinė vakcina, pagaminta iš dirbtinai augintų virusų kurie paskui užmušami (inaktyvuojami). Gruodžio 2 d. Anglija pirmoji patvirtino masiniam naudojimui Pfizer/BioNTech vakciną, gruodžio 30 d. buvo patvirtinta AstraZeneca vakcina. Sausio 6 d. buvo patvirtinta Moderna vakcina. Iki tol ji buvo naudojama ypatingiems atvejams. Šios savaitės iniciatyva yra likime sveiki ir saugūs. Mėnesio šalisŠiuo metu projektas skirtas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui užpildyti. Daugiau apie projektą informacijos rasite čia. Pabaltijyje į sąrašą įeina Vilniaus, Rygos, Kuldygos, Talino senamiesčiai, Kuršių nerijos nacionaliniai parkas Lietuvos dalyje ir Kaliningrado srityje, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas bei Struvės geodezinis lankas.
| |||||||||||||||||||||||||||
Kiti projektai
|