Naujasis amžius

Šis straipsnis apie judėjimą. Apie muzikos žanrą skaitykite straipsnyje Naujojo amžiaus muzika.

Naujasis amžius (angl. New Age) – decentralizuotas Vakarų kultūros socialinis ir dvasinis judėjimas, siekiantis Universaliosios Tiesos ir aukščiausio individualiojo žmogiškojo potencialo. Pavadinimas „Naujasis amžius“ siejamas su ateisiančiu astrologiniu Vandenio amžiumi. Judėjimo idėjos gerokai pakeitė visuomenę, o pats judėjimas okultizmui suteikė teigiamą atspalvį.

Modernusis Naujojo amžiaus judėjimas prasidėjo XX a. 7-ajame dešimtmetyje kartu su kontrkultūros judėjimu JAV ir netrukus išplitusiomis jo idėjomis Vakarų Europoje. Tačiau jo užuomazgų galima rasti XIX a. pab., kai Helena Blavatskaja, teosofijos judėjimo pradininkė paskelbė Naujajį amžių, vildamasi, kad žmonija perimusi iš vedų kilusias idėjas pereis į naująjį žmonijos raidos tarpsnį. Tai anot jos, turėjo paskatinti vieno iš mesijų pasirodymas. Annie Besant, jos sekėja teigusi, jog tai būsiąs Maitrėja.

Naujasis amžius jungia kosmologijos, astrologijos, ezoterikos, apymirtinių ir kt. mistinių patirčių, enteogenų vartojimo, alternatyviosios medicinos ir kt. elementus. Asmuo pats savarankiškai renkasi savo dvasinių ieškojimų kelią, nevengdamas sujungti keleto religijų ar dvasinių mokymų dogmas, šitaip tarsi individualizuodamas savo tikėjimą. Naujasis amžius nėra nauja religija, tačiau tai įvairialypė įvairių ieškotojų, religinių ir dvasinių mokytojų bei gydytojų visuma. Tai individualūs siekimai, praktikos ir filosofijos atsisakant religinių doktrinų ir dogmatizmo.

Naujasis amžius įtraukia elementus iš senųjų religinių ir dvasinių tradicijų, įvairuojančių nuo ateizmo ir monoteizmo iki klasikinio ar natūralistinio panteizmo bei mokslo. Apima ir Gajos filosofijos elementus, pavyzdžiui, archaeoastronomiją, astronomiją, ekologiją, environmentalizmą, Gajos hipotezę, psichologiją ir fiziką. Naujasis amžius idėjų semiasi iš įvairių atgimstančių senovės tikėjimų (naujoji pagonybė, šamanizmas) bei dvasinių mokymų, rytų filosofijos (joga, budizmas, daoizmas, hinduizmas ir kt.), Artimųjų Rytų religijų (judaizmo, ypač kabalos, sufizmo, krikščionybės), filosofijų (gnosticizmo, spiritualizmo, teosofijos, universalizmo, Vakarų ezoterikos, „Naujojo mąstymo“).

Naujojo amžiaus atstovai skirtingai ir individualiai suvokia Dievo egzistavimą, tačiau dažniausiai jis suvokiamas panteistine filosofija kaip gamtos, visatos dėsnis, visa apimanti esybė, energija. Tikima dvasinėmis būtybėmis ar paranormaliais reiškiniais: angelais, demonais, dvasiomis, dievybėmis, fėjomis, vaiduokliais, ateiviais ir kt. Pozityvusis mąstymas, intuicija, dvasingumas iškeliamas aukščiau už mokslinį skepticizmą, racionalizmą. Neatskiriama Naujojo amžiaus dalis yra natūrali gydymo metodika: akupunktūra, bioritmai, gydymas žolelėmis, rytietiška medicina ir kt. bei ezoteriniai mokymai (tantrizmas, okultizmas, magija, spiritizmas). Dvasinėms paieškoms praktikuojama meditacija, joga, masažas, aromaterapija, Naujojo amžiaus ir ambientinės muzikos klausymasis. Likimui burti naudojamos taro kortos, energijai suderinti – kristalai.