Niki Lauda
 Niki Lauda 2014 m. | |
| Gimė | Andreas Nikolaus Lauda 1949 m. vasario 22 d. Viena, Austrija |
|---|---|
| Mirė | 2019 m. gegužės 20 d. (70 metų) Ciurichas, Šveicarija |
| Karjera Formulėje 1 | |
| Tautybė |  austras |
| Metai | 1971-1979, 1982-1985 |
| Komandos | March, BRM, Ferrari, Brabham, McLaren |
| Komanda | {{{Komanda}}} |
| Dalyvauta GP | 177 (171 startas) |
| Čempionas | 3 (1975, 1977, 1984) |
| Pergalių | 25 |
| Podiumai | 54 |
| Taškai | 420,5 |
| Pole pozicijos | 24 |
| Greičiausių ratų | 24 |
| Pirmas GP | 1971 m. Austrijos Grand Prix |
| Pirmoji pergalė | 1974 m. Ispanijos Grand Prix |
| Paskutinė pergalė | 1985 m. Nyderlandų Grand Prix |
| Paskutinis GP | 1985 m. Australijos Grand Prix |
Nikis Lauda (angl. Niki Lauda; 1949 m. vasario 22 d. Viena, Austrija – 2019 m. gegužės 20 d. Ciurichas, Šveicarija) – austrų lenktynininkas, triskart Formulės 1 čempionas (1975, 1977 ir 1984 m.), RTL televizijos kanalo komentatorius, dviejų aviakompanijų steigėjas, lakūnas.
1993 m. austras buvo įtrauktas į tarptautinę automobilių sporto šlovės galeriją.[1] 2008 m. Amerikos sporto televizijos tinklo ESPN paskelbtas 22-uoju visų laikų geriausiu lenktynininku.[2]
Biografija
redaguotiGimė Austrijos sostinėje Vienoje turtingoje šeimoje. Anksti susidomėjo autolenktynėmis. Debiutavo MINI autolenktynių serijoje. Vėliau lenktyniavo Formulė Vee serijoje, Porsche ir Chevron lenktynėse. Laikui bėgant suprato, jog reikia dalyvauti aukštesnio lygio lenktynėse. 1971 m. paėmė iš banko nemažą kreditą, taip užsitikrindamas vietą Formulės 2 lenktynių March komandoje. Po sėkmingo sezono buvo pastebėtas specialistų ir pakvietas atstovauti tai pačiai komandai, bet jau F1 lenktynėse. Taip 1972 m. Lauda dalyvavo abiejų serijų lenktynėse. Po nesėkmingo sezono norėjo nebelenktyniauti, tačiau vėliau apsigalvojo ir paėmęs dar vieną kreditą bankę užsitikrino vietą British Racing Motors (BRM) komandoje 1973 m. sezonui. Tame sezone Niki buvo greitas, kartais pasiekdavo puikių rezultatų, bet komandą kamavo nesėkmės.
Sezono pabaigoje Niki komandos partneris Clay Regazzoni perėjo į Scuderia Ferrari komandą, kur pastarojo nuomonės apie Laudą pasiteiravo Ferrari komandos galva Enzo Ferrari. Regazzoni atsiliepus teigiamai, Niki Lauda buvo pakviestas atstovauti žymiai italų komandai.
Ferrari (1973–1977 m.)
redaguotiFerrari komanda po 1973 m. sezono nesekmių buvo Luca Montezemolo naujai perorganizuota. Naujokas Lauda sėkmingai lenktyniavo Argentinos GP kur iškovojo antrąją vietą. Pirmoji Niki pergalė, o tuo pačiu ir Ferari komandos nuo 1972 m., laimėta Ispanijos GP. Sezono metu Lauda iškovojo dvi pergales, 8 pole pozicijas (6 kartus iš eilės). Bendroje įskaitoje liko 4 vietoje.
1975 m. sezono pradžioje sekėsi nelabai gerai. Austras per tris pirmuosius Grand Prix nepakilo aukšiau 5-osios vietos, bet vėliau, pradėjus lenktyniausti naujuoju Ferrari 312Т bolidu, padėtis pasitaisė ir Niki per sekančius penkis Grand Prix iškovojo keturias pergales. Sezono pabaigoje austras laimėjo ir 1975 m. JAV Grand Prix taip iškovodamas pirmajį Formulės 1 čempiono titulą.
1976 m. sezoną Lauda pradėjo įspūdingai. Laimėjo kelis Grand Prix. Atrodė, kad niekas negali sutrukdyti laimėti antrąjį čempiono titulą iš eilės (paskutinį kartą tai pavyko padaryti Jack Brabham 1960 m.). Deja, Vokietijos GP metu Nürburgring trasoje austras pateko į didelę avariją.
Antrajame rate, sugedus galinei pakabai, Niki Lauda trenkėsi į apsauginius barjerus ir buvo nublokštas atgal į trasą, kur dideliu greičiu Brett Lunger Surtees-Ford bolidas rėžėsi į Ferrari. Abiem bolidams užsiliepsnojus, Brett Lunger pavyko greitai išlipti iš liepsnojančio Surtees-Ford, o Niki Lauda liko užspaustas sumaitotame. Brett Lunger ir važiavę Arturo Merzario, Guy Edwards bei Harald Ertl puolė gelbėti austrą. Avarijos metu Lauda apdegė galvą. Dėl sužalojimų ir toksiškų dūmų vėliau atsidūrė komoje. Gydytojai net spėliojo ar austras išgyvens.
Niki Lauda ne tik atsigavo, bet ir po šešių savaičių, praleidęs du Grand Prix, grįžo į lenktynes. Likus galvoje daug randų, lenktynininkas pradėjo nešioti raudoną kepuraitę su Parmalat įmonės logotipu. Šis atributas nuo tada neatsiejama Niki Lauda įvaizdžio dalis pukiai žinoma publikai ir žiniasklaidai.
Jau pirmose lenktynėse Italijos GP Lauda užėmė 4-ąją vietą, taip visus nustebindamas. Per dvi lenktynes, kuriose nedalyvavo austras, McLaren pilotas James Hunt prisivijo Niki bendroje čempionato pilotų įskaitoje ir prieš 1976 m. Japonijos Grand Prix buvo atsilikęs tik trimis taškais. Japonijos GP Lauda startavo iš 3-sios pozicijos, James Hunt iš antrosios. Lenktynių pradžioje smarkiai lijo ir antrajame rate austras sustojo trasos šone, išlipo iš bolido, pareiškė jog tokiomis sąlygomis neįmanoma lenktyniauti. James Hunt lyderiavo beveik visose lenktynėse. Vėliau, prakiurus padangai, nusirito į rikiuotės pabaigą. Pasikeitęs ratus ir aplenkęs keletą priešininkų, finišą pasikė trečioje vietoje. Taip tapo čempionu, aplenkęs Niki Laudą tik vienu tašku.
Dėl savo veiksmų pašlijo iki tol buvę puikūs santykiai su Ferrari komandos vadovybe, dėl ko 1977 m. Formulės 1 sezonas lenktynininkui tapo sunkus. Nors austras ir iškovojo čempiono titulą, bet neiškovojo ypatingų pergalių, tiesiog viso sezono metu demonstravo stabilumą. Sezono viduryje pranešė, jog norėtų atsisveikinti su Ferrari ekipa. Ferrari paskelbė, kad kito sezono metu komandai vietoje N. Lauda atstovaus tuo metu dar niekam nežinomas kanadietis Gilles Villeneuve. Paskutinėse dviejose Grand Prix Niki nedalyvavo, tačiau surinktų taškų kraičio jam užteko, kad vėl taptų Formulės 1 čempionu.
Brabham (1978–1979 m.)
redaguoti
1978 ir 1979 m. Formulės 1 sezonuose Niki Lauda atstovavo Bernie Ecclestone (dabar F1 teisių savininkas) komandai Brabham. 1978 m. sezone austras iškovojo tik dvi pergales. Čempionato galutinėje pilotų įskaitokje užėmė 4-ąją vietą. Vieną iš laimėtų Grand Prix (1978 m. Švedijos Grand Prix) austras laimėjo pilotuodamas Brabham BT46B, kuri skyrėsi savo radikaliu dizainu. Dėl didelio ventiliatoriaus, kuris pasak Brabham konstruktorių, aušino variklį, bolidas buvo pramintas Fan Car (liet. bolidas-fenas). Šiuo bolidu buvo lenktyniaujama tik vieneriose lenktynėse, po kurių komisija jį apžiūrėjus nustatė, kad ventiliatorius „siurbia“ orą iš po bolido dugno, taip didindamas pritraukiamąją jėgą. Tai neatitiko to metų lenktyninių bolidų techninio reglamento. FIA uždraudė lenktiniauti šiuo bolidu.
1979 m. sezonas visiškai nenusisekė dėl pastovių bolido gedimų. Sezono eigoje Niki Lauda sugebėjo surinkti tik keturis taškus ir 1979 m. Kanados Grand Prix metu austras paskelbė apie savo karjeros pabaigą Formulėje 1.
Lauda Air
redaguoti
1980 m. Lauda įsteigė savo aviakompaniją Lauda Air, kuri skraidino keleivius užsakomaisiais reisais. Nors austras įtemptai dirbo kompanijos valdyme, bet verslas nelabai sekėsi, nes kompanijai reikėjo pastovių investicijų. Vėliau verslininkas nusprendė, kad paskubėjo baigti F1 lenktynininko karjerą ir prieš 1982 m. Formulės 1 sezoną pradėjo ieškoti vietos F1 lenktynių komandose.
McLaren (1982–1985 m.)
redaguoti1982 m. pradžioje Niki Lauda atliko keletą bandomųjų važiavimų ir pagrindiniam komandos rėmėjui Marlboro (Philip Morris kompanija) pritarus McLaren vadovybė pasirašė su austru kontraktą.
Nors ir pradėjęs sezoną neblogai, vėliau pilotas nepasiekė gerų rezultatų ir sezonui pasibaigus liko penktoje pilotų įskaitos vietoje.
1983 m. Formulės 1 sezonas nusisekė dar prasčiau nei prieštai vykęs. Pradžioje laimėjes 2-ąją ir 3-ąją vietas, bet dėl vėliau atsirasdavusių mechaninių bolido gedimų Niki nesugebėdavo finišuoti. Tik du kartus vėliau austrui pavyko baigti lenktynes tose vietose už kurias buvo skiriami taškai. tokiu būdu sezono pabaigoje Niki Lauda užėmė tik 10-ąją vietą pilotų įskaitoje.
1984 m. Formulės 1 sezonas prasidėjo neblogai. Per pirmuosius aštuonis Grand Prix Lauda iškovojo dvi pergales ir vieną kartą finišą pasiekė antras, bet vėliau vėl atsirado bolido patikimumo problemų. Po įtemtų darbų McLaren komandai sezono viduryje pašalinus nesklandumus, austras vėl pradėjo stabiliai siekti pergalių. Iškovojęs dar dvi pergales ir triskart užlipęs ant antrojo podiumo laiptelio, pilotas trečią kartą savo karjeroje iškovojo F1 čempiono titulą.
1985 m. Formulės 1 sezonas pradžioje nuteikęs optimistiškai, vėliau visiškai nenusisekė. Dėl pastovių bolido techninių gedimų lenktynininkas nesugebėdavo finišuoti. Tik vieną kartą buvo iškovota pergalė. Taip sezono pabaigoje, surinkęs tik 14 taškų, pilotas užėmė tik 10-ąją vietą.
Po karjeros Formulėje 1
redaguotiPabaigęs karjera F1 Niki Lauda grįžo vadovauti savo oro skrydžių bendrovei Lauda Air, o vėliau baigęs keleivinių lėktuvų piloto kursus pats neretai skraidindavo keleivius savo kompanijos lėktuvais. 1999 m. Niki Lauda pardavė didžiąją dalį savo įmonės akcijų didžiausiai Austrijos oro bendrovei Austrian Airlines ir nebetaip įntensyviai dalyvavo įmonės valdyme.
2001 m. Ford kompanija pakvietė padirbėti sporto direktoriumi Formulės 1 komandoje Jaguar Racing. Per dvejus metus komandai nepavyko pasiekti žymesnių rezultatų ir Niki Lauda pasibaigus 2002 m. Formulės 1 sezonui paliko savo postą.
2003 m. Austrian Airlines bendrovei pardavė ir likusią Lauda Air akcijų dalį, tačiau tais pačiais metais vėl įkūrė naują aviabendrovę Niki.
Iki 2014 m. triskart F1 čempionas komentavo sporto įvykius ir Formulės 1 lenktynes vokiečių televizijos kanale RTL. Laikomas autosporto ekspertu, pasisakymai dažnai cituojami.
2012 m. tapo Mercedes GP komandos patarėju.[3] Jis buvo vienu Lewis Hamilton perėjimo į šią ekipą iniciatoriumi.[4]
Knygos
redaguotiYra parašęs keturias knygas apie autosportą ir savo dalyvavimą jame. Knygas padėjo redaguoti žymus austrų žurnalistas Herbert Volker.
- Niki Lauda. The Art and Science of Grand Prix Driving. Motorbooks International, 1977 (ISBN 0-87938-049-7)
- Niki Lauda. My Years with Ferrari. Motorbooks International, 1978 (ISBN 0-87938-059-4)
- Niki Lauda. The New Formula-1: A Turbo Age. Motorbooks International, 1984 (ISBN 0-87938-179-5)
- Niki Lauda. Mein Story. Orac Verlag, 1986 (ISBN 3-7015-0025-8)
Formulės 1 rezultatai
redaguotiIšnašos
redaguoti- ↑ Niki Lauda, Inducted 1993 Archyvuota kopija 2013-12-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Kinser, Mansell, Garlits, Lauda ir Muldowney - aukšti standartai“. ESPN. Nuoroda tikrinta 2008-05-19.
- ↑ Lauda to join Mercedes in advisory role
- ↑ Hamilton’s Mercedes switch was not motivated by money, insists Lauda
Nuorodos
redaguoti
- Niki Lauda Archyvuota kopija 2007-06-15 iš Wayback Machine projekto. (formula1.com)
- Biografija Archyvuota kopija 2012-09-19 iš Wayback Machine projekto. (ddavid. com)