Odesa

Šis straipsnis apie Ukrainos miestą. Apie kaimą Trakų rajone skaitykite straipsnyje Odesa (Trakai).

Odesa – miestas prie Juodosios jūros Ukrainos pietvakariuose^[2], didžiausias šalies uostas.^[3]^[4] Srities administracinis centras. Iki 1795 m. vadintas Chadžibėjumi (ukr. Хаджибей).^[5]

Odesa ukr. Одеса

Odesos centras

Odesa 46°28′00″ š. pl. 30°44′00″ r. ilg. / 46.46667°š. pl. 30.73333°r. ilg. / 46.46667; 30.73333 (Odesa)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Ukraina
Sritis	Odesos sritis

Įkūrimo data	1415 m.
Magdeburgo teisė nuo	1794 m.
Meras	Едуард Гурвіц

Gyventojų (2021.01.01.^[1])	1 015 826
Plotas	236,9 km²
Tankumas (2021.01.01.^[1])	4 288 žm./km²

Pašto kodas	65000—65480
Tel. kodas	+380 48
Tinklalapis	[2]
Vikiteka	Odesa

Kirčiavimas	Odesà

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1703

Odesa trečias pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestas. 2023 m. jos istorinis centras įtrauktas į pavojuje esančių pasaulio paveldo paminklų sąrašą.

Istorija

Nors dabartinio miesto vietoje gyventa nuo senų laikų – antikinės graikų civilizacijos metu Odesos apylinkėse pastatytas žymus Olbijos miestas, tačiau dabartinio miesto istorija prasidėjo XIV a., totoriams įkūrus Chadžibėjų (Hacıbey). XV a. keletą dešimtmečių priklausė LDK, o 1764 m. jis atiteko Osmanų imperijai. 1789 m. Chadžibėjų šturmavo rusai ir 1791 m. jį užvaldė. 1792–1793 m. jie čia pastatė naują tvirtovę, o 1794 m. įkūrė karinę jūrų bazę; tais pat metais Rusija suteikė miesto statusą, o po metų pervadino uostą Odesa. Tuomet buvo manyta, kad maždaug šiose vietose buvo įsikūrusi senovės graikų kolonija Odesas (gr. Ὀδησσός), kuri (kaip vėliau paaiškėjo) iš tikrųjų buvo dabartinio Bulgarijos miesto Varnos vietoje.

XIX a. Odesa sparčiai augo, ypač po 1866 m., įrengus geležinkelio mazgą. Tuomet Odesa tapo trečiuoju pagal dydį miestu Rusijos imperijoje ir antruoju uostu, pro kurį daugiausia buvo eksportuojami grūdai. Sparčiai augo gyventojų skaičius: 1876 m. buvo 185 tūkst., 1884 m. – 225 tūkst., o 1900 m. – 450 tūkst. gyventojų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo ketvirtas pagal dydį carinėje Rusijoje (po Peterburgo, Maskvos ir Varšuvos).

Miestas buvo vienas pagrindinių 1905 m. Rusijos revoliucijos bastionų (pavyzdys – maištas „Potiomkino“ laive). 1941 m. miestą okupavo ir aneksavo Rumunija. Odesa buvo smarkiai sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą, kadangi joje vyko kovos tarp sovietinės ir vokiečių-rumunų armijos.

2023 m. sausio 25 d. istorinis Odesos centras buvo įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą Odesos centras buvo įtrauktas ir į pavojuje esančių paveldo objektų sąrašą.^[6]^[7]

Geografija

Miestas išsidėstęs ant Juodosios jūros Odesos įlankos kranto. Didžioji miesto dalis, taip pat ir istorinis centras, išsidėstę lygumoje, esančioje maždaug 50 metrų virš jūros lygio. Odesos plotas – 163 km², gyventojų tankumas – 6139 žm./km². Geriamojo vandens miesto teritorijoje beveik nėra, todėl jis tiekiamas vamzdžiais iš Dniestro upės.^[8]

Ekonomika

Vienas didžiausių Ukrainos pramonės centrų. Odesoje veikia naftos perdirbimo, juodosios ir spalvotosios metalurgijos, mašinų, juvelyrinių dirbinių, chemijos, statybinių medžiagų, poligrafijos, popieriaus, stiklo, tekstilės, maisto pramonės įmonės. Atliekamas laivų remontas.

Susisiekimas

Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, turintis gerai išvystytą geležinkelio mazgą. Nuo 2003 m. į Lietuvą reguliariai kursuoja šaudyklinis konteinerių traukinys „Vikingas“. Tarptautinis oro uostas. Svarbus kelių mazgas – M05 (Kijevas – Odesa) sutampantis su tarptautiniu E95 (Sankt-Peterburgas – Merzifonas) taip pat M15 (Odesa – Reni (toliau į Rumuniją)). Veikia jūrų keltai į Stambulą, Varną, Haifą.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis, palyginti sausas. Saulėtų dienų skaičius metuose viršija 290.

Vidutinė metų temperatūra 10,3 °C, per metus iškrenta apie 440 mm kritulių. Žiemos švelnios, vasaros karštos.

Odesos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	15,1 (2005)	18,6 (1990)	24,1 (1947)	28,5 (1909)	33,2 (2007)	35,6 (1963)	39,3 (2007)	36,8 (1998)	32,4 (1929)	30,5 (1928)	26,0 (1926)	16,3 (2008)	39,3 (2007)
Vid. aukščiausia °C	1,6	2,4	6,1	12,8	19,0	23,6	26,0	25,7	20,9	14,7	8,4	4,0	13,8
Vid. temperatūra °C	−1,1	−0,5	2,9	9,2	15,2	19,6	21,7	21,4	16,8	11,2	5,6	1,4	10,3
Vid. žemiausia °C	−3,6	−3,1	0,4	6,2	11,7	15,6	17,4	17,2	13,1	8,1	3,0	−1,0	7,1
Žemiausia °C	−26,2 (1940)	−28,0 (1929)	−16,0 (1929)	−5,9 (1923)	0,3 (1965)	5,2 (1913)	7,5 (1908)	7,9 (1922)	−0,8 (1906)	−13,3 (1920)	−14,6 (1920)	−19,6 (1895)	−28,0 (1929)
Krituliai mm	31	31	31	34	34	49	49	34	37	30	45	45	440
Duomenys: Odesos klimatas^[9] 2009 01 15

Gyventojai

Tautinė miesto sudėtis
2001 m.,tūkst. žmonių ^[10]

Ukrainiečiai	622,9	(61,6 %)
Rusai	292,0	(29,0 %)
Bulgarai	13,3	(1,3 %)
Žydai	12,4	(1,2 %)
Moldavai	7,6	(0,7 %)
Baltarusiai	6,4	(0,6 %)
Armėnai	4,4	(0,4 %)
Lenkai	2,1	(0,2 %)
Iš viso	1010,3 tūkst.

Duomenys neskaitant
gyvenviečių priklausiančių miestui

Pagal Ukrainos gyventojų surašymą 2001 m. mieste gyveno 1 029 049 pastovių gyventojų. Iš jų 480 341 (47 %) vyrai ir 548 708 moterų (53 %)

Kultūra

Odesos operos ir baleto teatras

Odesa – svarbus kultūros ir švietimo centras (14 aukštųjų mokyklų). Universitetas įkurtas 1865 metais. Daug muziejų (yra ir muziejus-akvariumas), teatrų (žymiausias – operos ir baleto). Odesos priemiesčiuose yra daug sanatorijų, gydyklų ir poilsiaviečių. Mieste gimė rašytojai Ilja Ilfas ir Jevgenijus Petrovas, pasinaudoję Šoro biografija, Ostapo Benderio personažo sukūrimui.