Osteoporozė – kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu, maža kauline mase, kaulų trapumu. Dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, nes pats kaulų retėjimas nejuntamas. Simptomai – skausmas, kaulų lūžiai net dėl menkų traumų – pasireiškia tik ligai progresavus. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys.

Ligos priežastys ir rūšys

redaguoti

Žmogaus kauluose visą laiką vyksta pokyčiai: rezorbcija (irimas) ir naujo kaulinio audinio formavimasis. Vaikystėje ir jaunystėje formavimosi procesai aktyvesni, nei irimo, todėl iki 30 m kaulai auga, tvirtėja, tankėja. Vyresniame amžiuje rezorbcija spartesnė nei atsinaujinimas, todėl prarandama dalis kaulinės masės ir gali prasidėti osteoporozė. Moterų sergamumui įtaką daro po menopauzės ar jos metu vykstantys hormoniniai pokyčiai, dėl kurių prarandama iki 15 proc. kaulų masės.

Tačiau šia liga serga ir jauni žmonės. Pagal priežastis osteoporozė skirstoma į pirminę ir antrinę.

  • Pirminė arba senatvinė osteoporozė būdinga vyresniems abiejų lyčių individams, tačiau moterys ja serga kelis kartus dažniau. Liga pasireiškia maždaug 1 iš 3 moterų virš 50 m ir 1 iš 5 vyrų, vyresnių nei 50 m.[1]
  • Antrinė osteoporozė gali išsivystyti dėl įvairių kitų: skydliaukės, inkstų, plaučių, žarnyno, genetinių ligų. Kartais ją sukelia nuo kitų ligų vartojami vaistai.

Rizikos veiksniai

redaguoti

1. Amžius (daugiau nei 50 metų);

2. Lytis (moteriška);

3. Genetika (jei kas nors sirgo šeimoje) ;

4. Smulkus sudėjimas ir mažas svoris

5. Menopauzė;

6. Pašalintos kiaušidės (ypač iki 45 m amžiaus);

7. Fizinio aktyvumo stoka;

8. Mažas kalcio ar vitamino D kiekis maiste;

9. Alkoholio vartojimas;

10. Rūkymas, pasyvus rūkymas (Rūkančių vyrų žmonoms, net jei jos pačios nerūko, osteoporozės rizika išauga dvigubai); [2]

11. Dideli kofeino kiekiai (daugiau kaip trys puodeliai kavos, arbatos ar kolos per dieną);

12. Kai kurios kitos ligos; [3]

13. Kai kurie vaistai nuo epilepsijos, skydliaukės hormonai ir t.t…

Simptomai ir komplikacijos

redaguoti

Nedidelis griuvimas, staigus judesys ar net apsivertimas lovoje sukelia kaulų lūžius. Dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, šlaunikaulis, dilbis, riešas, dubuo, žastikaulis. Ypač skausmingi – slankstelių lūžiai. Susiglaudus dviem slanksteliams krypsta stuburas, formuojasi kupra.

Vienas iš pirminių ligos simptomų dažnai būna juosmens skausmas, naktinis mėšlungis. Kiti požymiai: raumenų silpnumas, apatinės krūtinės dalies skausmas, ūgio mažėjimas (dėl „susiplojančių“ stuburo slankstelių).

Pavojingiausi yra šlaunikaulio lūžiai (ypač šlaunikaulio kaklelio). Vienas iš penkių pacientų, patyrusių šią traumą, miršta. Tokie lūžiai ilgam atima galimybę judėti, o dėl nejudrumo osteoporozė progresuoja greičiau.

Tyrimai, gydymas, profilaktika

redaguoti

Osteoporozė dažniausiai nustatoma dviem būdais: kompiuterine tomografija arba dviguba energijos rentgeno absorbciometrija (osteodensitometrija) – DXA. Apie pagreitėjusį kaulų irimą galima sužinoti ir iš kai kurių kraujo tyrimų.

Osteoporozei gydyti skiriami kalcio druskos ir vitaminas D – kaip svarbiausia kaulinio audinio „statybinė medžiaga“. Moterims po menopauzės gali būti skiriama hormoninių estrogenų terapija – tabletėmis ar pleistrais, klijuojamais ant odos – kuri sulėtina kaulo rezorbciją ir mažina lūžių riziką. Labai efektyviai gydoma bifosfonatų grupės vaistai, raloksifenas, hormonu kalcitoninu.

Osteoporozės profilaktikai (tuo labiau sergant) svarbi tinkama mityba, apie kurią yra skirtingų nuomonių.[4] Taip pat būtinas fizinis aktyvumas, specialios mankštos, atsargumas.

Istorija

redaguoti

Vienas pirmųjų lūžius ir kaulų tankio sumažėjimą dėl amžiaus susiejo anglų chirurgas ir anatomas Astley Cooper (1768–1841). Terminas osteoporozė priskiriamas prancūzų patologui Jean Lobstein (1777–1835). Amerikiečių endokrinologas Fuller Albright (1900–1969) atskleidė menopauzės įtaką osteoporozei. Apie 1960 m. pradėtas naujas gydymas bisfosfonatais.

Organizacijos

redaguoti

Vien tik Europoje, Japonijoje ir JAV yra apie 75 mln. sergančių osteoporoze. Ligonius, medikus, tyrinėtojus vienija įvairios draugijos 88-iose pasaulio valstybėse. Daugelis organizacijų priklauso 1998 m. įkurtam Tarptautiniam osteoporozės fondui, [5] įsikūrusiam Šveicarijoje. Organizacijos padeda ligoniams bendrauti, taip pat užsiima švietimu apie būtinybę diagnozuoti ligą pirmose stadijose.

Lietuvoje osteoporoze serga apie 250 tūkst. žmonių. Nacionalinis osteoporozės centras,[6] įsikūręs Vilniuje turi padalinius Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje. Čia atliekami tyrimai, teikiamos konsultacijos. Ligonius ir besidominčius vienija Lietuvos osteoporozės fondas, kuriam pirmininkauja doc. Vidmantas Alekna [7]

Šaltiniai

redaguoti
  NODES