Paštuva
Paštuva | ||
---|---|---|
54°59′31″š. pl. 23°36′00″r. ilg. / 54.992°š. pl. 23.600°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Kauno rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Batniavos seniūnija | |
Gyventojų | 11 | |
Vikiteka | Paštuva | |
Paštuva – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante, 1 km į vakarus nuo Batniavos. Kaimas išsidėstęs Nemuno slėnyje, viršutinėje terasoje besiribojantis su Tolivardžių kaimu. Tradiciškai Paštuvos vardu vadinami ar įvardijami kaip esantys Paštuvoje objektai gretimuose Tolivardžiuose: Paštuvos kapinės ir kapinių koplyčia, Paštuvos vienuolynas, Paštuvos bažnyčia, šv. Jono šaltinis, Karpio tuopa.
Stovi Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia (pastatyta 1923 m., visiškai sunaikinta per 2012 m. gaisrą, naujai pastatyta 2015 m.) su medine varpine, šventoriuje kapinaitės, yra basųjų karmeličių ordino Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolynas (atkurtas 2000 m., turi pasauliečiams neprieinamą dalį – klauzūrą). Vienuolės dalyvauja vykdant socialines programas. Yra kaimo turizmo sodyba „Paštuva“. Už senosios klebonijos, pušyno pakraštyje atsiveria šv. Jono šaltinis. Nemuno slėnyje aptiktas išlikęs istorinis kapinynas (II–III a. ir XIV–XVII a. Paštuvos senkapiai), už 2 km į šiaurę įkurtas Paštuvos botaninis draustinis.
Istorija
redaguotiPaštuva minima nuo XIII–XIV amžiaus, 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minima Paštuvos žemė (lot. terra Pastowen). Žemė apėmė dabartines Vilkijos apylinkes, o jos centras tikriausiai buvo Paštuvos pilis dabartiniuose Jaučakiuose.[4] XIV a. 2-ojoje pusėje Paštuvos seniūnu buvo Girdavas.
1575 m. minimas Paštuvos dvaras, kurį nuo 1738 m. valdė Karpiai (jų centras buvo Joniškėlyje).
Karpio tuopa
redaguotiKarpio tuopa – unikalus gamtos kūrinys, turintis savo legendą.[5] Anot jos, šis medis mena slogius baudžiavos laikus. Pasakojama, kad Paštuvos dvaro savininkas Ignas Karpis buvo pamilęs vieną baudžiauninkę. Dvarininkui esant Italijoje, jo sesuo Jadvyga, brolio grįžimo išvakarėse, „gelbėdama šeimos garbę“ įsakiusi nuplakti 3 (kitais duomenimis 7) baudžiauninkus ir brolio išrinktąją. Ignas Karpis, sugrįžęs ir neradęs mylimosios gyvos, liepęs pasodinti rykštes, kuriomis buvo plakami baudžiauninkai. Viena iš jų prigijo.
Per 200 metų iš rykštės išaugo ši tuopa, kurios apimtis 1 metro aukštyje siekia 5,34 metro. 2011 m. tuopa patyrė žaibo smūgį, nuo kurio nulūžo jos viršutinė dalis, o kilęs gaisras išdegino jos kamieną iš vidaus. Tuopoje susidarė didžiulė drevė. Saugumo sumetimais, kaimo šalikelėje augusio medžio didžioji dalis 2012 m. buvo nupjauta. Likusi kamieno dalis bendruomenės pastangomis buvo kruopščiai sutvarkyta, užsandarinant drevę bei įrengiant apsauginį stogelį, be to, atnaujinta informacinė lentelė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
XIV a. | Paštuvos seniūnija |
1995–2008 m. | Raudondvario seniūnija |
2008– | Batniavos seniūnija |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | |||||||
1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1986 m.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
100 | 67 (dvare) |
41 | 35 | 35 | 26 | ||
1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
30 | 12 | 21 | 11 | - | - | ||
|
Žymūs žmonės
redaguotiNetoli bažnyčios yra pilkapio formos buvusio Paštuvos žemių savininko Ignoto Karpio, brolių Jono Vailokaičio (1886–1944) ir Juozo Vailokaičio (1880–1953) kapai. Pastarasis buvo kunigas, tarpukaryje lito išleidimo komisijos pirmininkas, Pirmojo, Antrojo ir Steigiamojo Seimų narys, po tremties dirbęs sielovados darbą Paštuvos bažnyčioje, perlaidotas Paštuvos kapinėse 1993 m. Jo brolis Jonas Vailokaitis – finansininkas ir ekonomistas, 1944 m. pasitraukęs Vokietijon, mirė. 2007 m. palaikai pargabenti į Lietuvą ir palaidoti greta brolio.
Palaidotas Vilniaus konferencijos dalyvis Pranas Bulotas (1871–1946).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Mitologinių ir sakralinių objektų žvalgymai. Paštuvos (Kauno r.) šaltinis
- ↑ http://fotokudra.lt/aut_dienorasciai.php?aut=3476&d=19668 Karpio tuopa
- ↑ Paštuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ http://meslaisvi.lt/?p=2904
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Paštuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 323
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
VILKIJA – 5 km Jaučakiai |
|||||||||||
|
Batniava – 1 km BUBIAI – 2 km | ||||||||||