Pakistanas
| Pakistano Islamo Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Nacionalinis himnas“ | |||||
 Pakistanas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | urdu, anglų | ||||
| Sostinė | Islamabadas | ||||
| Didžiausias miestas | Karačis | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Premjeras |
Asif Ali Zardari Šehbazas Šarifas | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
881 913[1][2] km2 (33) 2,86 % | ||||
| Gyventojų • 2023 • Tankis |
 247 653 551[3] (5)244,4 žm./km2 (56) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2022 347 743[4] mlrd. $ (44) 1 562[4] $ (178)
| ||||
| Valiuta | Pakistano rupija (Rs) (PKR) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+5 (PST) netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1947 m. rugpjūčio 14 d. | ||||
| Interneto kodas | .pk | ||||
| Šalies tel. kodas | +92 | ||||
Pakistanas (urd. پاکستان = Pākistān, angl. Pakistan), oficialiai Pakistano Islamo Respublika (urd. اِسلامی جمہوریہ پاكِستان = Islāmī Jumhūriyah Pākistān, angl. Islamic Republic of Pakistan) – valstybė Pietų Azijoje. Vakaruose ribojasi su Iranu, šiaurėje ir šiaurės vakaruose – su Afganistanu, šiaurės rytuose – su Kinija, rytuose ir pietryčiuose – su Indija. Pietuose Pakistanas prieina prie Arabijos jūros. Šalies sostinė yra Islamabadas, o didžiausias miestas – Karačis.
Pakistanas – penkta didžiausia valstybė pasaulyje – šalyje gyvena apie 250 mln. žmonių. Apie 97 % šalies gyventojų – musulmonai, šalies musulmonų bendruomenė antra didžiausia po Indonezijos.[3] Tai daugiatautė ir daugiakalbė valstybė. Pakistano ginkluotosios pajėgos yra šeštos pagal dydį, šalis turi branduolinį ginklą. Pakistanui nuo nepriklausomybės paskelbimo buvo būdingi reikšmingo ekonominio ir karinio augimo bei politinio ir ekonominio nestabilumo intervalai. Nors šalies ekonominis pajėgumas sparčiai kyla ir auga vidurinė piliečių klasė,[5] šalis ir toliau susidūria su socialiniais iššūkiais – skurdu, neraštingumu, korupcija ir terorizmu.[6] Pakistanas yra Jungtinių Tautų, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, Islamo bendradarbiavimo organizacijos, Tautų Sandraugos, Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijos narė ir JAV vertinamas kaip viena svarbiausių NATO nepriklausančių sąjungininkų.
Istorija
redaguotiPakistanas kaip atskira valstybė sukurtas 1947 m. rugpjūčio 14 d., padalinus buvusią Britanijos Indiją. Iki tol per visą istoriją šalies teritorija buvo svarbi zona tarp dviejų civilizacijų – Indų civilizacijos rytuose ir Persų civilizacijos vakaruose. Dėl to rytinės dykumingos lygumos, drėkinamos Indo upės (istoriniai Pandžabo ir Sindo regionai) vystėsi veikiamos Indijos kultūros, o vakariniai kalnuoti regionai (istoriniai Beludžistano ir Puštunistano regionai) – veikiami senovės persų, o vėliau islamiškos Didžiojo Irano kultūros.
Indo baseine jau III tūkst. pr. m. e. susiformavo Indo slėnio civilizacija, viena iš didžiųjų pasaulio civilizacijų, kurios prekybiniai ryšiai ir kultūrinė įtaka siekė tuometinę Mesopotamiją ir Indijos subkontinentą. II tūkst. pr. m. e. civilizacijai nunykus, Indijos kultūriniai centrai persikėlė toliau į rytus, į Gango upės baseiną dabartinėje Indijoje. Indijos kultūros įtakoje dabartinio šiaurės Pakistano teritorijoje I tūkst. pr. m. e. viduryje suklestėjo galinga Gandharos valstybė.
I tūkst. pr. m. e. vakariniame Pakistane jau gyveno iranėnai, ir čia egzistavo du kultūriniai jų regionai – Gedrosija pietuose ir Arachosija šiauriau. Nuo I tūkst. pr. m. e. vidurio juos kontroliavo galingos iranėnų kilmės imperijos – Medija, o vėliau – Achemenidų imperija. IV a. pr. m. e. juos prie savo imperijos prisijungė Aleksandras Makedonietis. Po jo mirties imperiją paveldėjo Seleukidai, o vėliau rytines jos dalis kontroliavo Graikų-Baktrų karalystė.
Nuo III a. pr. m. e. Pakistano teritorija ėjo iš rankų į rankas tarp įvairių imperijų, kilusių arba iš Indijos, arba iš Irano. Iš pradžių teritorija atiteko Maurjų imperijai (iš Gango slėnio), vėliau – indo graikams (iš vakarų), indo-skitams (iš Sakastano), indo-partams. Galiausiai pirmaisiais mūsų eros amžiais teritorijoje įsigalėjo Kušanų imperija, kilusi iš Baktrijos, kurioje suklestėjo Budizmas. Visų šių karalysčių kultūrinis ir politinis centras buvo Gandharos regione dabartiniame šiaurės vakarų Pakistane.
Po klajoklių genčių kontrolės V–VI a. Pakistano teritorija vėl kultūriškai suskilo: vakarines dalis kontroliavo musulmoniškas Kalifatas, o rytines – hinduistinės Sindho ir Pandžabo valstybės. Nuo X a. musulmonai vis agresyviau veržėsi į vakarinį Pakistaną ir toliau į Indijos subkontinentą. Tai buvo Gaznevidų, Guridų dinastijos, Delio sultonatas (XIII–XV a.), Timūridų valstybė, Mogolų imperija (XVI–XVIII a.), Duranių imperija (XVIII–XIX a.). Šių musulmoniškų dinastijų valdymo metu vakariniame Pandžabe ir Sinde galutinai įsigalėjo Islamas, sumišęs su vietinėmis Indijos tradicijomis.
Nuo XIX a. vidurio Pakistano teritorijas nukariavo Britų Indija, užimdama Sindhą, Pandžabą ir daug vėliau – vakarines teritorijas. Valdant britams, būsimąjį Pakistaną sudarė daug smulkių feodalinių valstybėlių. 1947 m. išsivadavimo iš Britų imperijos metu, Britų Indija buvo padalinta. Į naujai sukurto Pakistano sudėtį pateko daugiausia musulmonų apgyvendintos britų Indijos dalys, o hinduistų ir kitų grupių apgyvendintos dalys, taip pat daugiausia islamiškas Kašmyras atiteko dabartinei Indijai. Dėl to kilo iki pat dabar tebesitęsiantis Kašmyro konfliktas.
Iki 1956 m. Pakistanas buvo Britų sandraugos šalimi. Jam taip pat priklausė Rytų Pakistanas (dabartinis Bangladešas), kuris nepriklausomybę paskelbė 1971 m. Po Irano revoliucijos Pakistane įsitvirtino politinis islamizmas, su pertrūkiais vykdyta krašto islamizacija. Nuo 2008 m. šalis dar kartą pasuko demokratizacijos keliu.
Politinė sistema
redaguotiPakistanas yra demokratinė parlamentinė federacinė respublika su nurodyta valstybine religija – islamu. Pirmoji konstitucija buvo priimta 1956 m., tačiau atšaukta Ajub Khano 1958 m., kuris šią 1962 m. pakeitė nauja, antrąja. Baigtinė ir visapusiška konstitucija buvo priimta 1973 m. sustabdyta Zia ul Hako 1977 m., tačiau vėl įsigaliojusi 1985 m. Konstitucija šalyje yra pats svarbiausias dokumentas, kurio principais remiasi dabartinė valdžia.
Užsienio politika
redaguotiNuo pat šalies nepriklausomybės Pakistanas siekia balanso santykiuose su kitomis valstybėmis.[7] Pakistanas yra itin artima Kinijos sąjungininkė.[8] Šalis taip pat aktyviai bendradarbiauja su JAV kovoje su terorizmu nuo pat 2004 m.[9] Pakistano užsienio politika ir strategija remiasi ekonominiu pragmatiškumu ir siekio užkardyti grėsmes nacionaliniam identitetui ir teritoriniam vientisumui bei santykių su kitomis musulmoniškomis valstybėmis plėtra.[10]
Lietuva ir Pakistanas diplomatinius santykius užmezgė 1994 m. gegužės 31 d., nors neoficialūs santykiai siekia XIX a. antrąją pusę. 1999 m. rugsėjo 27 d. pasirašytas, o 2003 m. ratifikuotas susitarimas dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo.[11] Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Turkijoje, Pakistanui – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Lenkijoje. Trakų rajone veikia Pakistano generalinis garbės konsulatas, o Islamabade – Lietuvos garbės konsulatas.
Ginkluotosios pajėgos
redaguotiRemiantis 2021 m. atliktais skaičiavimais, Pakistano ginkluotosios pajėgos yra šeštosios pagal dydį pasaulyje pagal aktyvios tarnybos karinio personalo skaičių (apie 651 800 karių ir 291 000 sukarintų darbuotojų).[12]
Administracinis suskirstymas
redaguotiĮkūrus Pakistaną jame buvo dvi dalys, Vakarų Pakistanas ir Rytų Pakistanas, vėliau tai buvo performuota Vakarų Pakistaną išskaidant į nuo Indijos laikų likusias tradicines kiek paredaguotas provincijas. Rytų Pakistanas taip pat tapo provincija, bet vėliau paskelbė nepriklausomybę kaip Bangladešas.
Provincijos:
- 1. Beludžistanas
- 2. Chaiberis-Pachtunchva (dar žinoma kaip Šiaurės vakarų pasienio provincija)
- 3. Pandžabas
- 4. Sindas
Teritorijos:
- 5. Islamabado sostinės teritorija
- 6. Federacijai pavaldūs genčių kraštai
- 8. Gilgitas-Baltistanas (dar žinomas kaip Šiaurės kraštai)
Asocijuota valstybė:
Provincijos padalintos į 105 rajonus. Beludžistanas ir Šiaurės vakarų pasienio provincija dar turi ir Provincijoms pavaldžių genčių kraštų, bet juos numatoma laikui bėgant pertvarkyti į paprastus rajonus, o šie – į apygardas, kuriose yra kaimai ir savivaldybės.
Geografija
redaguoti
Pakistanas yra Pietų Azijoje, Arabijos jūros pakrantėje. Šalies gamtovaizdžiai labai skirtingi – šiaurėje stūkso aukščiausi pasaulyje kalnų masyvai: Himalajai, Karakorumas, Hindukušas. Juose yra iškilęs aukščiausias šalyje ir antras pagal aukštį pasaulyje kalnas – K2, dar vadinamas Godvino-Osteno kalnu (8611 m). Vakaruose ir pietvakariuose iškilę Irano kalnyno pakraščiai – Beludžistano kalnynas, Suleimano kalnai, Kyrtharas, Makranas. Beveik visą rytinę Pakistano dalį užima derlinga Indo-Gango lyguma, nuo kalnų atskirta plačia priekalnių juosta (Šivalikas ir kt.). Pietrytinę ir pietinę Pakistano dalį užima Taro dykuma.
Pakistano klimatas musoninis, daugiausia tropinis, šiaurės vakaruose – subtropinis. Lygumose vidutinė sausio temperatūra vyrauja apie 12-16 °C, liepą – 30-35 °C, aukštikalnėse žiemą būdingi šalčiai žemiau -20 °C, vasarą pasitaiko šalnų. Lygumose vidutiniškai iškrenta 100–400 mm kritulių, kalnuose – vietomis virš 1000 mm. Dauguma kritulių iškrenta vasaros musono metu, tuomet dažni dideli potvyniai.
Svarbiausia šalies upė – Indas, į jį suteka Satledžas, Pandžnadas, Kabulas, Gilgitas, Činabas ir kt. Upėms būdingas musoninis režimas – smarkus potvyniai vasarą bei vandens lygio kritimas žiemą. Kalnuose yra nedidelių ledyninių ežerų.
Būdinga dykumų ir pusdykumių augmenija, vietomis yra savanų. Kalnuose yra kserofitinių krūmynų, ąžuolų ir spygliuočių medžių miškų (šalies miškingumas – 3 %).
Ekonomika
redaguoti
Apie 50 % šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Auginami kviečiai, ryžiai, medvilnė, cukranendrės, tabakas, taip pat galvijai ir avys.
Šalyje yra tekstilės pramonė, perdirbama nafta, apdirbami metalai, gaminami cementas ir trąšos.
Pakistanas importuoja naftą, įvairius įrengimus, transporto įrangą, chemikalus. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Europos Sąjungos šalys, JAV, Japonija, Kinija.
Žemės ūkis ir pirminis ūkio sektorius
redaguoti
Pakistano ekonomika perėjo iš pagrįstos žemdirbyste į paremtą paslaugų sektoriumi. 2015 m. pirminis sektorius sudarė 20,9 % šalies BVP. Nepaisant to, anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemdirbystės asociacijos, 2005 m. kviečių produkcija šalyje sudarė 21 591 400 tonų, o tai yra daugiau nei visa Afrika (20 304 585 tonos) ir beveik tiek pat, kiek visa Pietų Amerika (24 557 784 tonos).[13] Didžioji dalis gyventojų, tiesiogiai ar ne, yra susiję su šiuo sektoriumi.
Reikšingą šio sektoriaus dalį užima tekstilės pramonė. Pakistanas yra aštuntas didžiausias tekstilės dirbinių importuotojas Azijoje. Tai sukuria 9.5 % šalies BVP ir sukuria 15 mln. darbo vietų. Pakistanas yra ketvirtas pagal dydį vilnos gavėjas.[14]
Pramonė
redaguotiPramonės sektorius sukuria 19,74 % šalies BVP ir 24 % darbo vietų šalyje. Sektoriuje dominuoja stambios gamyklos (sudaro 12,2 % visos šalies BVP). Šalyje auga cemento pramonė dėl paklausos Afganistane ir statybų sektoriaus šalies viduje. 2013 m. Pakistanas eksportavo 7 708 557 tonas cemento.[15] 2012–2013 m. cementro pramonė šalyje tapo pelningiausiu ekonomikos sektoriumi.[16]
2020 m. gegužės duomenimis, Pakistane internetu naudojosi 82 mln. gyventojų – t. y., internetu besinaudojančiųjų skaičius buvo devintas pagal dydį visame pasaulyje.[17][18]
Paslaugų sektorius
redaguoti2014–2015 m. duomenimis paslaugų sektorius sudaro 58,8 % BVP ir yra tapęs pagrindiniu šalies ekonomikos varikliu.[20] Paslaugų sektoriaus dalis BVP auga sparčiausiai ir šis sektorius išlieka svarbus kitiems dviems sektoriams.[21]
Gyventojai
redaguotiPakistanas yra penkta pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė, pasižyminti dideliu gyventojų skaičiaus augimu (1990–2008 m. siekė 54 %). Didžioji dauguma gyventojų susitelkę derlingame Indo slėnyje (Indo-Gango lygumos dalis), kur gyventojų tankumas viršija 300 žm./km² ir kur įsikūrę beveik visi didžiausi Pakistano miestai. Retai gyvenamas kalnuotasis Gilgitas-Baltstanas bei dykumos šalies pietvakariuose.
Pakistano valstybinė religija – islamas.[22] Tikėjimo laisvę garantuoja Pakistano konstitucija, suteikianti visiems savo piliečiams teisę praktikuoti ir skelbti savo tikėjimą, jei tik tai neprieštarauja viešajai tvarkai, teisei ir moralei.[23]
Dauguma gyventojų musulmonai. Iš jų:
- musulmonai sunitai – 75-95 %
- musulmonai šiitai – 5-25 %
Taip pat yra nedidelė dalis kitų tikybų gyventojų:
- hinduistai – 2,14 %
- krikščionys – 1,27 %
Visi musulmonai sudaro 96,47 % šalies gyventojų. Be hinduizmo ir krikščionybės šalyje gerokai kuklesniais mastais išpažistami sikhizmas, budizmas, džainizmas, o parsų mažuma – zoroastrizmą. Savą religiją ir tapatybę turi itin negausi šalyje kalušų mažuma.[24]
Tautybės:
- 50 % pandžabų
- 15 % sindų
- 15 % puštūnų
- 8 % modžahirų
- 5 % beludžių
- 7 % kitų (baltai, dardai, burušai ir pan.)
Anglų kalba Pakistane yra oficiali dokumentų, verslo kalba, tuo tarpu kita valstybinė kalba urdu tarnauja kaip lingua franca šioje daugiakalbėje šalyje. Kitos populiarios kalbos yra pandžabų, sindų, puštūnų, baludžių, saraikių. Iš viso šalyje priskaičiuojamos 75-85 kalbos.[25][26]
| Vieta | Miestas | Provincija | Gyventojų skaičius |
|
|---|---|---|---|---|
| 1 | Karačis | Sindas | 12 827 927 | |
| 2 | Lahoras | Pandžabas | 6 936 563 | |
| 3 | Feisalabadas | Pandžabas | 2 793 721 | |
| 4 | Ravalpindis | Pandžabas | 1 933 933 | |
| 5 | Multanas | Pandžabas | 1 566 932 | |
| 6 | Haidarabadas | Sindas | 1 536 398 | |
| 7 | Gudžranvala | Pandžabas | 1 526 168 | |
| 8 | Pešavaras | Šiaurės Vakarų Pasienio Provincija | 1 390 874 | |
| 9 | Kveta | Beludžistanas | 859 973 | |
| 10 | Islamabadas | Islamabado sostinės teritorija | 673 766 |
Kultūra
redaguoti
Pakistano kultūra susiformavo veikiant Indijos, Persijos, arabų kultūroms. Socialinė santvarka gan patriarchalinė, bendruomeninė (ypač kaimuose). Nuo Pakistano kultūros gan skirtinga šalies šiaurės aukštikalnių (Gilgito-Baltistano) gyventojų kultūra, kuri artimesnė tibetiečių kultūrai.
Pakistanas turi senas literatūrines tradicijas. Iki XIX a. tai buvo daugiausia poezija, religiniai, mistiniai, visuomeniniai tekstai. Britų valdymo laikais ėmė rastis vakarietiškos literatūros rašytojų. Iškiliausiu šalies poetu laikomas Mohamadas Ikbalas, kuris buvo viena svarbiausių asmenybių Pakistano nepriklausomybės judėjime. Žymiausias šiuolaikinės pakistaniečių literatūros atstovas yra Faizas Ahmadas Faizas.
Pakistanas turi gausų architektūros paveldą – Indo slėnio civilizacijos miestų liekanas (Mohendžo Daras, Harapa, Kot Didžis ir kt.), graiko-budistinės architektūros pavyzdžių (Tachti Bahis), gausų tradicinės islamo architektūros, ypač Mogolų eros, paveldą (Badšahio mečetė, Lahoro tvirtovė, Vazir Chano mečetė). Kolonijiniais laikais buvo statomi labiau europietiškos architektūros funkciniai statiniai, o šiuolaikinės Pakistano architektūros šedevru laikoma Faisalo mečetė Islamabade.
Pakistano muzika įvairialypė. Vienas labiausiai reprezentacinių šalies muzikos stilių yra sakralinė sufijų muzika Qawwali, kurios žymiausias atstovas – Nusratas Fate Ali Chanas. Kitas tradicinis poetinis-religinis muzikos stilius yra gazelis. Iš šiuolaikinės muzikos populiari pop muzika (ypač Bolivudo muzika), hip-hopas, rokas.
Populiariausios sporto šakos Pakistane – žolės riedulys ir kriketas. Šalies kriketo rinktinė yra laimėjusi pasaulio čempionatą (1992 m.) ir pasižymi nuožmia konkurencija su Indija. Žolės riedulio rinktinė 1971 m., 1978 m., 1982 m. ir 1994 m. yra tapusi pasaulio čempione bei triskart iškovojusi auksą olimpinėse žaidynėse. Dar žaidžiamas skvošas, tenisas.
Kita informacija
redaguotiIšnašos
redaguoti- ↑ Į skaičius įtrauktas Kašmyras. Be šios teritorijos Pakistano plotas yra 796 095 km².
- ↑ „Where is Pakistan?“. worldatlas.com.
- ↑ 3,0 3,1 „Population by Country-CIA World Factbook“. Pasaulio faktų knyga. Nuoroda tikrinta 2023-06-23.
- ↑ 4,0 4,1 „World Economic Outlook database: April 2022“. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2022-05-26.
- ↑ „Pakistan has 18th largest 'middle class' in the world: report“. The Express Tribune. 2015-10-16.
„GDP ranking | Data“. data.worldbank.org. Nuoroda tikrinta 2017-01-17. - ↑ Mathew Joseph C. (2016). Understanding Pakistan: Emerging Voices from India. Taylor & Francis. p. 337. ISBN 978-1-351-99725-6.
- „Poverty in Pakistan: Numerous efforts, many numbers, not enough results“. aiddata.org.
- „70% decline in terrorist attacks in Pakistan“. The Express Tribune. 2015-09-09. - ↑ Arora, Ranjana (1995). Grover, Verinder (red.). Political system in Pakistan. New Delhi: Deep & Deep Publ. ISBN 978-81-7100-739-4.
- KrishnaRao, K.V. (1991). Prepare or perish : a study of national security. New Delhi: Lancer Publ. ISBN 978-81-7212-001-6.
- „Pakistan wants promotion of friendly, brotherly relations with all countries: Mamnoon“. Dispatch News Desk. 2016-07-14. Nuoroda tikrinta 2017-02-25. - ↑ „Pakistani PM hails China as his country's 'best friend'“. BBC News. 17 May 2011. Nuoroda tikrinta 2011-05-17.
- Masood, Salman (2008-10-13). „Pakistan President to Visit China, a Valued Ally“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2008-10-12. - ↑ Shahi, Abdul Sattar; foreword by Agha (2013). Pakistan's Foreign Policy, 1947–2012: A Concise History (3rd leid.). Karachi: Oxford University Press, Shahi. ISBN 978-0-19-906910-1.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ „Foreign Policy of Pakistan“. Govt of Pakistan. Suarchyvuotas originalas 2015-03-15. Nuoroda tikrinta 2015-02-03.
- ↑ Pakistanas | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Hackett, James, red. (2021). The Military Balance 2021. London: Routledge. pp. 289–293. ISBN 9781032012278.
- ↑ „Sectoral Share in Gross Domestic Product“ (PDF). Federal Bureau of Statistics. 2010. p. 10. Nuoroda tikrinta 2011-12-30.
- ↑ „Statistics on textile industry in Pakistan“. Express Tribune. 2013-03-18. Nuoroda tikrinta 2017-03-04.
- ↑ „All Pakistan Cement Manufacturers Association Export Data“. Apcma.com. Suarchyvuotas originalas 2013-08-29. Nuoroda tikrinta 2013-10-15.
- ↑ Bhutta, Zafar (2013-05-21). „Can't get enough: Soaring profits not enough for cement industry“. Tribune.com.pk. Nuoroda tikrinta 2013-10-15.
- ↑ „Telecom Indicators“. PTA.
- ↑ „Digital 2020: Pakistan“. DataReportal – Global Digital Insights.
- ↑ „Pakistan producing more than 1,000MW of clean energy“. The Express Tribune. 2016-11-03. Nuoroda tikrinta 2016-11-03.
- ↑ „The unparalleled growth of the services sector“. Express Tribune. Nuoroda tikrinta 2016-03-04.
- ↑ „Contribution of Services Sector in the Economy of Pakistan“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2016-03-04.
- ↑ „Religions in Pakistan | PEW-GRF“. www.globalreligiousfutures.org. Suarchyvuotas originalas 2014-01-23. Nuoroda tikrinta 2021-07-14.
- ↑ „The Constitution of Pakistan, Part II: Chapter 1: Fundamental Rights“. Pakistani.org. Nuoroda tikrinta 2018-08-22.
- ↑ „Pakistan's Forgotten Pagans Get Their Due“. Radio Free Europe/Radio Liberty. 2017-04-19.
- ↑ Simons, Gary F.; Fennig, Charles D., eds. (2017). „Pakistan – Languages“. Ethnologue: Languages of the World (20th leid.). Suarchyvuotas originalas 2017-09-02.
- ↑ „Languages of Pakistan“. Glottolog 4.5 – Languages. Glottolog. Suarchyvuota iš originalo 2022-05-12. Nuoroda tikrinta 2022-05-12.
- ↑ World Gazetteer online
Nuorodos
redaguoti
Žemėlapiai:
