Papajinis melionmedis

Carica papaya
Papajinis melionmedis (Carica papaya)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Eilė: Bastutiečiai ( Brassicales) Šeima: Melionmediniai ( Caricaceae) Gentis: Melionmedis ( Carica) Rūšis: Papajinis melionmedis ( Carica papaya)

Papajinis melionmedis (Carica papaya) – vienintelė melionmedžių (Carica) genties rūšis, kurios tėvynė yra Centrinė ir Pietų Amerika, bet XVII a. papaja iš Amerikos buvo atvežta į Indiją, o dabar melionmedį augina beveik visos tropinės šalys.

Melionmedis yra nedidelis, bešakis, primena palmę. Vienintelis storas ir tiesus kamienas išauga iki 5-10 metrų aukščio. Lapai auga tiesiai iš kamieno, išsidėstę spirališkai. Apatinė kamieno dalis, kur buvo seni lapai ir ankstesnių metų vaisiai, nusėta lapų pėdsakais. Lapai dideli, 50-70 cm pločio, giliai plaštakiškai skiautėti, su 7 skiautėmis. Žiedai išsivysto lapų pažastyse, vaisiai, klasifikuojami kaip uogos, užauga iki 15-45 cm ilgio, 10-30 cm skersmens ir sveria nuo 400 g iki 10 kg. Ant suaugusio medžio uždera iki 75 kg papajų. Skinant papajas reikia saugotis pieniškų melionmedžio sulčių, kurios gali suerzinti odą ir sukelti alerginę reakciją.

Augalas yra dvinamis. Trims moteriškiems augalams sodinamas vienas vyriškas. Tiesa, sutinkami medžiai turintys vyriškų ir moteriškų žiedų. Papaja gyvena apie ketverius metus ir visus metus veda vaisius.

Vaisius

Papaja

Papaja, tikroji papaja – tropiniame klimate augančio papajinio melionmedžio (Carica papaya) vaisius. Papajos išsivysto iš žiedų, kurie susiformuoja kamieno lapų pažastyse (kauliflorija).

Botanikoje papaja yra klasifikuojama kaip uoga. Papaja būna iki 45 cm ilgio ir sveria nuo 400 g iki 10 kg. Ant suaugusio melionmedžio uždera iki 75 kg papajų. Nesunokusi papaja būna žalia ir tvirta. Į melioną panašios papajos nokdamos tampa geltonai auksinės spalvos, minkštimas įgauna salsvą skonį ir malonų aromatą. Pagal struktūrą, formą ir skonį papaja primena melioną su aviečių aromatu.

Vaistingosios augalo savybės europiečiams yra žinomos jau nuo XVI a., kada 1519 metais Fernando Kortesas, šalia Meksiko miesto buvo apsinuodijęs mėsa. Vietiniai gyventojai pagirdė jį gėrimu iš papajos, ir Kortesas greit pasveiko.

Papajos pirmiausia naudojami kaip valgomi vaisiai. Paprastai juos valgo šviežius, be žievelės ir sėklų. Neprinokusias papajas valgo keptas ar virtas, salotose ir troškiniuose.

Papajos turi daug fermento papaino ir kitų baltymų. Papainas yra proteazė – baltymus skaidantis fermentas, kurį naudoja mėsai minkštinti (dedą į miltelinius mėsos minkštiklius). Pietų Amerikos gyventojai papają mėsos minkštinimui naudoja tūkstančius metų. Papainas naudojamas gaminti tabletes, gerinančias virškinimą.

Papajos ir papajinio melionmedžio lapai turi prieškirmėlinio alkaloido karpaino (angl. carpaine), kurio didelės dozės gali būti pavojingos.

Pakistane, Indijoje, Šri Lankoje ir kitose pasaulio šalyse papajas naudoja kaip liaudies medicinos kontracepcijos ir abortų sukėlimo priemonę. Eksperimentai su gyvūnais patvirtino, kad kai kurios papajų medžiagos turi kontracepcinių ir abortus sukeliančių savybių. Yra duomenų, kad papaja kaip kontraceptikas veikia ir vyrišką dauginimosi sistemą – sukelia grįžtamą azoospermiją. Duomenų, kad papajos sukeltų apsigimimus ar persileidimus, nėra.

Juodos papajų sėklos yra valgomos, turi aštrų prieskonišką skonį. Sutrintas jas kartais naudoja kaip juodųjų pipirų pakaitalą. Kai kur Azijoje jaunus troškintus papajinio melionmedžio lapus valgo kaip špinatus.

Nesaikingas papajų (panašiai kaip ir morkų ir kai kurių citrusų) valgymas gali sukelti karotenemiją.

• 
  Papajos
• 
  Papajinis melionmedis ir papaja. Iliustracija iš Koehler'io knygos Medicinal-Plants (1887)
• 
  Papajinio melionmedžio lapas

Produkcija

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Indija	3629
Brazilija	1890
Nigerija	765
Indonezija	653
Meksika	638
Etiopija	260
Kongo Demokratinė Respublika	223
Kolumbija	207
Tailandas	201
Gvatemala	184

Šaltiniai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.