Partenonas
Partenonas (sen. gr. Παρθενών = Parthenṓn) – šventykla miesto deivei Atėnei, pastatyta V a. pr. m. e. Atėnų akropolyje. Kartu su kitais akropolio statiniais – Pasaulio paveldo paminklas (nuo 1987 m.).[1] Buvo pradėta statyti 447 m. pr. m. e. Ją suprojektavo architektai Kalikratas ir Iktinas. Pirminė šventyklos paskirtis – jos viduje laikyti 12 m aukščio skulptoriaus Feidijo sukurtą Atėnės Partenės (Mergelės) statulą. Statyba užtruko devynerius metus. Šventykla pastatyta kaip padėka deivei už atėniečių ir graikų išgelbėjimą per paskutinį karą su persais. Vėliau pastate buvo ir Delo sąjungos iždas. Partenonas yra žymiausias iš išlikusių Senovės Graikijos pastatų, plačiai laikomas Dorėninio orderio raidos kulminacija. Partenonas yra vienas didžiausių pasaulio kultūrinių paminklų.
Partenonas pakeitė senesnę Atėnės šventyklą, vadinamąjį Senąjį Partenoną, kuris persams užėmus Atėnus 480 m. pr. m. e. buvo sugriautas. VI a. šventykla tapo bažnyčia, skirta Mergelei Marijai. Valdant Osmanams tapo mečete, kuri karo su Venecija metu tapo amunicijos sandėliu. 1687 m. šventykla buvo sugriauta į ją pataikius sviediniui. Didelė statinio apdailos dalis 1807 m. lordo Elgin buvo išvežta į Londoną. Ginčai dėl šių vertybių grąžinimo tebevyksta iki šiol.
Senasis Partenonas
redaguotiPirmoji Atėnės šventyklos statyba dabartinio Partenono vietoje pradėta netrukus po Maratono mūšio. Tuo tikslu Akropolio viršūnėje buvo padaryta plati aikštelė. Apie Senąjį Partenoną žinome iš Herodoto.[2] Jo pamatus tarp 1885 ir 1890 m. archeologiškai ištyrė Wilhelm Dörpfeld.[3] Senuoju Partenonu vadinama šventykla greičiausiai nebuvo užbaigta, kai 480 m. pr. m. e. persai užėmė Atėnus ir sugriovė Akropolio pastatus. Kita vertus, yra teoriją, kad Senasis Partenonas pradėtas projektuoti ir statyti jau po persų užpuolimo.[4] Jei statinys buvo sugriautas 480 m. pr. m. e., lieka neaišku kodėl atėniečiai 30 metų nepradėjo atstatymo darbų. Tai paaiškinama Paltėjos priesaika, kuri draudė graikams atstatyti persų sugriautas šventyklas. Nuo šios priesaikos atėniečiai buvo atleisti tik Kaliaso taika 450 m. pr. m. e.[5] Nevisiškai profesionaliai atlikti XIX a. kasinėjimai į šį klausimą neatsako. Didžioji dauguma Partenono tyrinėtojų mano, kad Senasis Partenonas buvo pastatytas po Maratono mūšio.[6]
Galerija
redaguoti-
Vakarinis fasadas -
Pietinis fasadas -
Rytinis fasadas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Partenonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 520 psl.
- ↑ Herodotas, Istorija 8, 35
- ↑ Wilhelm Dörpfeld: Der ältere Parthenon. In: Mitteilungen des Deutschen Archäologischen Instituts Abteilung Athen. Bd 17, 1892, S. 158–189; Wilhelm Dörpfeld: Die Zeit des älteren Parthenon. In: Mitteilungen des Deutschen Archäologischen Instituts Abteilung Athen. Bd 27, 1902, S. 379–416
- ↑ Gottfried Gruben: Die Tempel der Griechen. 5. Auflage. Hirmer, München 2001, S. 162, ISBN 3-7774-8460-1; P. Kavvadis, G. Kawerau: Die Ausgabung der Acropolis vom Jahre 1885 bis zum Jahre 1890. 1906.
- ↑ P. Siewert: Der Eid von Plataia. München 1972, S. 98–102.
- ↑ Gottfried Gruben: Die Tempel der Griechen. 5. Auflage. Hirmer, München 2001, S. 162, ISBN 3-7774-8460-1. Zur Diskussion siehe auch: William Bell Dinsmoor: The Date of the Older Parthenon. In: American Journal of Archaeology. Bd. 38, 1934, S. 408–48; Wilhelm Dörpfeld: Parthenon I, II, III. In: American Journal of Archaeology. Bd. 39, 1935, S. 497–507; William Bell Dinsmoor in: American Journal of Archaeology. Bd. 39, 1935, S. 508–509
Nuorodos
redaguoti
- Atėnų Akropolis: Partenonas Archyvuota kopija 2013-09-18 iš Wayback Machine projekto. (oficiali svetainė su grafikais, informacija)
|
Šis straipsnis apie architektūrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |