Po lyguma

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Po lyguma (it. Pianura Padana arba Val Padana) – vienas svarbiausių Italijos geografinių regionų. Ši lyguma tęsiasi šiaurės Italijoje iš rytų į vakarus apie 650 km. Po lyguma prasideda vakarinėse Alpėse ir baigiasi ties Adrijos jūra. Lyguma pavadinta pagal didžiausą Italijos upę Po, tekančią per lygumą.

Po lygumos aukščio skirtumai yra labai dideli – nuo 4 m žemiau jūros lygio šalia Po žiočių ties Adrijos jūra iki 2100 m virš jūros lygio Pjemonto regione Alpėse. Po lyguma teka labai daug upių, kurios įteką į Po.

Istorija

Po lygumos miestai yra naujesni, nei pietinėje Italijoje. Pirmieji žinomi šio miškingo regiono gyventojai buvo Ligūrai. Po didelės keltų, geriau žinomų kaip insubrai, imigracijos VII amžiuje prieš mūsų erą šiame regione įsikūrė Etruskų tauta. Jų palikimu galima vadinti tokius miestus kaip Parma, Ravena ar Felsina (istorinis Bolonijos vardas). Etruskai darė didelę įtaką šiam regionui, tačiau gyvavo neilgai. V a. prieš mūsų erą gana lengvai šias žemes užvaldė keltai. Jie valdė visą Po lygumą, išskyrus Venecijos regioną, kuriame jau karaliavo etruskai ir graikai.

Nuo 286 iki 403 m. Po lygumoje buvo įkurta Vakarų Romos imperijos sostinė Mediolanumas (dabartinis Milanas). O iki imperijos žlugimo sostinė perkelta į Raveną.

Vėliau šį regioną užvaldė viena germanų genčių langobardai. Jie čia įkūrė langobardų karalystę, kuri gyvavo iki 774 m. Po to šias žemes užgrobė langobardų karaliaus Karoliaus Didžiojo ir frankų kariuomenės.

962 m. Po regionas buvo prijungtas prie Šventosios Romos Imperijos. Veneto regione, jūrų sostinėje Venecijoje, tuo metu buvo pradėti stiprūs ryšiai su Bizantijos imperija.

1866 m. visas regionas buvo prijungtas prie suvienytos Italijos ir nuo to laiko šis regionas pradėjo klestėti.