Raiboji pelėda
| Surnia ulula |
|---|
 Raiboji pelėda (Surnia ulula) |
| Mokslinė klasifikacija |
 Raibosios pelėdos paplitimo zona |
Raibosios pelėdos (Surnia ulula) – pelėdinių (Strigidae) šeimos sutemų ir naktinių plėšriųjų paukščių gentis. Gentyje vienintelė rūšis – raiboji pelėda (Surnia ulula).
Kūno išmatavimai
redaguotiRaibosios pelėdos mažesnės už namines pelėdas. Ir kaip tarp daugelio pelėdinių paukščių rūšių, šių pelėdų patelės kiek didesnės už patinėlius.
- Kūno ilgis 35-43 cm
- Sparnai - 22-25,2 cm
- Atstumas tarp išskleistų sparnų galų - 69-82 cm
- Uodega 16,4-20,3 cm
- Svoris - patinėliai sveria apie 270 g, patelės apie 320 g.
Požymiai
redaguotiŠi pelėda labai panaši išvaizda ir elgsena į kai kuriuos vanagus, ypač į Accipiter cooperii, o Lietuvoje į paukštvanagį ar vištvanagį. Jos galva didelė, viršugalvis juosvas su apvaliomis baltomis dėmėmis. Nugarinė pusė tamsiai ruda, ant pečių didelės baltos dėmės. Skruostai balti su juodu apvadu. Snapas geltonas, virš jo juoda dėmė. Apatinė pusė balta, skersai juosvai dryžuota. Uodega ilga, nagai juodi.
Porūšiai
redaguotiIšskiriami trys porūšiai:
- S. u. ulula porūšis paplitęs per visą šiaurinę Euraziją nuo Š. Skandinavijos iki Didžiojo vandenyno.
- S. u. tianschanica porūšis aptinkamas Vidurinėje Azijoje ir Kinijos Sindziango provincijoje.
- S. u. caparoch porūšis gyvena Š.Amerikoje (beveik visoje Kanadoje išskyrus jos šiaurę, bei dalyje Aliaskos).
Paplitimas
redaguotiPaplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos žemynų vidutinių platumų (šiaurinėje dalyje) ir subarktinėse miškų zonose - taigoje. Šalys kuriose suka lizdus, tai Norvegija, Švedija, Suomija, Rusija, Kazachstanas, Kinija (Sindziangas), Kanada, JAV (Aliaska).
Lietuva gana toli pietuose nuo jos paplitimo arealo pietinių ribų, tad labai retai aptinkama tik paukščių migracijų metu ir Lietuvoje neperi.
Gyvenamas biotopas
redaguotiLizdą įsirengia medžių uoksuose arba kitų plėšrių paukščių, varnų apleistuose lizduose. Perėti pradeda gana įvairiu metu, priklausomai nuo regiono. Anksčiausiai kiaušinius pradeda dėti kovo mėnesio pabaigoje, bet dauguma balandyje iki pat gegužės. Suomijoje kiaušinius dėti pradeda maždaug nuo kovo 30 ir iki pat birželio 23 d. Vidurio Kanadoje kiaušinius dėti pradeda maždaug taip pat nuo kovo 30 iki pat birželio 5 dienos. Niūfaundlende kiaušinius dėti pradeda gana vėlai - nuo gegužės 9 d. ir iki birželio 11 d. Dėtyje 4-9, kartais 10-13 baltų kiaušinių ir peri apie 25 dienas ir panašiai tiek pat laiko išsiritę pelėdžiukai praleidžia lizde, vėliau prieš išmokdami skraidyti slapstosi ant medžių šakų. Perėjimo metu patelė jausdama pavojų lizdą gina įnirtingai ir puola net žmogų.
Mityba
redaguotiJų mitybos racionas gana platus, minta įvairiais smulkiais žinduoliais bei smulkiais, kartais vidutinio dydžio (retkarčiais puola ir tetervinus) paukščiais. Į jų racioną iš smulkių žinduolių patenka lemingais, pelėnai, pelėmisžiurkėmis, paprastosios voverės, amerikiniai baltieji kiškiai, kitų kiškių rūšių jaunikliais ir panašiais žinduoliais, kurie aptinkami šių pelėdų gyvenamoje aplinkoje. Iš paukščių tai žvirbliais, kikiliais, karveliais, liepsnelėmis, varnėnais, startomis, jerubėmis, kurapkomis ir kartais tetervinais.
Galerija
redaguoti
Nuorodos
redaguoti- Apie raibąsias pelėdas per ziedavimas.com svetainę, lietuvių k.
- Apie raibąsias pelėdas per birdlife.lt svetainę, lietuvių k.
- Apie raibąsias pelėdas per ibc.lynxeds.com svetainę video ir foto medžiaga, anglų k.
- Apie raibąsias pelėdas per owlpages.com svetainę, anglų k.
- Apie raibąsias pelėdas per owls.org svetainę Archyvuota kopija 2012-02-05 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
- Apie raibąsias pelėdas per oiseaux-birds.com svetainę Archyvuota kopija 2012-05-08 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
- Apie raibąsias pelėdas per aviary.owls.com svetainę, anglų k.
- Apie raibąsias pelėdas per enature.com svetainę Archyvuota kopija 2007-07-15 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
