Rogier van der Weyden

Rogiras van der Veidenas (ol. Rogier van der Weyden, tikr. Rogier de le Pasture, apie 1399−1400 m. – 1464 m. birželio 18 d.) – flamandų XV a. tapytojas. Kartu su Janu van Eiku įvardijamas vienu iš dviejų įtakingiausių ankstyvojo Nyderlandų meno dailininkų. Daugiausia kūrė religinius paveikslus ir portretus. Jo kūryba pasižymėjo ekspresyviu žmogiškųjų emocijų vaizdavimu.

Biografija

Rogier de le Pasture gimė 1399 ar 1400 m. Turnė mieste Valonijoje. Jo tėvas buvo vardu Henry de le Pasture. Nieko nežinoma apie Rogiro jaunystės metus. 1427 m. jis dokumentuotas su kitu dailininku Jacques Daret įstojęs į Robero Kampeno dirbtuves Turnė (savo ruožtu Roberas Kampenas identifikuojamas su „Flemalės meistru“, vienu realistinio vaizdavimo Nyderlandų dailėje pradininkų). Pas Roberą Kampeną Rogiras mokėsi 5 metus ir 1432 m. paliko dirbtuves, kurios buvo uždarytos po to, kai Kampenas buvo apkaltintas neištikimybe žmonai. Gali būti, kad Rogiro sąsajos su Kampenu prasidėjo dar apie 1423 m. Jo ir Jacques Daret santykiai su Kampenu galėjo būti ne vien kaip mokytojo-mokinių, o kaip bendradarbių. Kai kurie „Flemalės meistro“ darbai buvo priskiriami Rogirui van der Veidenui. Anksčiausias išlikęs darbas, priskiriamas Rogirui, datuojamas 1423-27 m. periodu. 1426 m. mirė Rogiro tėvas ir tais pat metais jis vedė Liesbeth Goffaert, kuri buvo kilusi iš Briuselio. Su ja Rogiras susilaukė bent 5 vaikų. 1427 m. Turnė lankėsi Janas van Eikas. Gali būti, kad dailininkai susitiko.

Spėjama, kad 1432-35 m. Rogiras gyveno daugiausia Turnė. 1435 m. jis dokumentuotas išvykęs į Briuselį, kuris tuo metu buvo tapęs Burgundijos hercogystės sostine ir nutapė vieną žinomiausių savo darbų − „Nuėmimą nuo kryžiaus“ Leveno šaulių gildijos užsakymu (dabar Prado muziejuje). 1436 m. jis buvo paskirtas oficialiu Briuselio miesto dailininku. Briuselyje Rogiro pavardė buvo pakeista pagal flamadišką tradiciją į Veideno (prancūziškai Pasture ir flamandiškai Weyden reiškia pievą).^[1] Jam darbus užsakinėjo Pilypas Gerasis. Žinoma, kad Rogiras atliko 2 hercogo portretus (išlikę kopijomis). 1439 m. Rogiras pradėjo grupę darbų miesto rotušėje − Teisingumo alegorijas Trajano ir Herkenbaldo istorijų tema. Šie kūriniai ilgą laiką buvo laikomi žymiausiais Rogiro van der Veideno. Patys darbai buvo sunaikinti 1695 m. Briuselio bombardavimų metu. Išliko gobelenas, sukurtas pagal paveikslus. 1439 m. Rogiras minimas polichromuotoju (statulų dažytojų). 1443-44 m. jis įsigijo namą Briuselyje. 1445-48 m. atliko „Paskutiniojo teismo“ poliptiką Pilypo Gerojo įtakingo kanclerio Nicolas Rolin užsakymu Bono miesto ligoninei. Savo didumu poliptikas konkuravo su brolių Van Eikų Gento altoriumi. 1448 m. jis iliustravo Heno kronikas Pilypo Gerojo užsakymu.

1450 metus popiežiui Mikalojui V paskelbus Šventaisiais metais Rogiras van der Veidenas atliko piligriminę kelionę į Italiją, pabuvojo Romoje. To meto ankstyvojo renesanso stilius, matyt, jo nesužavėjo. Anot legendos, geriausiu Italijos tapytoju Rogiras įvardijo Gentile da Fabriano, propagavusį vėlyvąjį gotikos stilių. Grįžusio iš Italijos Rogiro darbai nerodo beveik jokių renesanso dailės įtakos pėdsakų. Į Italiją Rogiras atvyko būdamas žymiu dailininku, jam darbų užsakė Estės ir Medičiai. Grįžęs į Briuselį iki 1453 m. Rogiras sukūrė „Septynių sakramentų triptiką“. Iki 1459 m. atliko religinį triptiką Šv. Oberto bažnyčiai Kambrė (neišlikęs). Gyvenimo pabaigoje Rogiras buvo pradėjęs garsėti kaip portretistas. 1462 m. jis nutapė Karolio Drąsiojo portretą.

Rogiras van der Veidenas mirė 1464 m. birželio 18 d. Palaidotas Šv. Kotrynos koplyčioje Šv. Gudulos bažnyčioje Briuselyje. Nei vienas jo darbas nėra pasirašytas ir datuotas. Vėlesnieji religiniai darbai varijuoja kokybe. Manoma, kad prie jų daug prisidėjo Rogiro van der Veideno dirbtuvių pagalbininkai. Gyvenimo pabaigoje Rogiras van der Veidenas buvo vienu žinomiausių ir įtakingiausių Šiaurės renesanso dailininkų^[2]. Jo religiniams darbams būdingas emocionalių ir dvasingų žmogiškųjų charakterių vaizdavimas. Po žymiausių darbų 1695 m. Briuselio rotušėje sunaikinimo Van der Veidenas buvo beveik užmirštas. Tik XX a. meno tyrinėtojai atstatė jo vietą istorijoje, kaip vieno įtakingiausių XV a. Šiaurės Europos dailininkų. Jo darbai buvo plačiai imituojami, įtaką patyrė beveik visi vėlesni XV a. Nyderlandų dailininkai.

Darbų galerija

„Moters portretas“ (apie 1440, Berlyno paveikslų galerija)
„Geroji naujiena“ (apie 1440, Luvras, Paryžius)
„Madonos su Kūdikiu ir Šv Kotrynos diptikas“ (apie 1440, Meno istorijos muziejus, Viena)
„Nukryžiavimo triptikas“ (apie 1443-45, Meno istorijos muziejus, Viena)
„Septynių sakramentų altorius“ (apie 1445-50, Karališkasis meno muziejus, Antverpenas)
„Šv. Jono Krikštytojo altorius“ (apie 1455, Berlyno paveikslų galerija)
„Paskutiniojo teismo poliptikas“ (apie 1445-48, Hôtel-Dieu muziejus, Bonas (Prancūzija))
„Išminčių pagarbinimas“ (apie 1455, Senoji pinakoteka, Miunchenas)
„Pilypo de Krua portretas“ (apie 1460, Karališkasis meno muziejus, Antverpenas)
„Karolis Drąsusis“ (apie 1462, Berlyno paveikslų galerija)

Išnašos

Nuorodos

Vikiteka: Rogier van der Weyden – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Oxford Reference

[2] Oxford Reference

[1]

[2]