Rolandas Pavilionis
| Rolandas Pavilionis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1944 m. liepos 3 d. Šiauliai |
| Mirė | 2006 m. gegužės 10 d. (61 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Aušrinė Pavilionienė |
| Vaikai | Šarūnas, Žygimantas |
| Veikla | filosofas, logikas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | 1973 m. SSKP, 2004 m. LLDP |
| Alma mater | 1968 m. Vilniaus universitetas |
Rolandas Pavilionis (1944 m. liepos 3 d. Šiauliuose – 2006 m. gegužės 10 d. Vilniuje) – Lietuvos logikas, kalbos filosofas, lingvistas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
redaguotiDirbo Šiaulių dviračių gamykloje, 1962 m. baigė Šiaulių vakarinę darbo jaunimo mokyklą. 1962–1968 m. studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. 1963–1966 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1968–1971 m. studijavo Ukrainos mokslų akademijos Filosofijos instituto aspirantūroje, apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją.
Nuo 1971 m. dėstė Vilniaus universitete (VU), docentas, 1975–1977 m. filosofijos istorijos ir ateizmo katedros vedėjas. 1977–1978 m. stažavosi Paryžiaus Visuomenės mokslų aukštųjų studijų mokykloje, pas prof. Algirdą Julių Greimą. 1981 m. filosofijos mokslų daktaras. 1982–1989 m. VU filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas, nuo 1982 m. profesorius.[1] 1989–1990 m. VU prorektorius, 1990–2000 m. rektorius.
1989–2004 m. Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos garbės prezidentas. 1990 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, nuo 1994 m. tikrasis narys.[2] 1990–2000 m. Tarptautinės universitetų prezidentų asociacijos narys, Europos rektorių konferencijos ir vykdomojo komiteto narys. Nuo 1992 m. Europos menų ir mokslų akademijos narys. 1995–1996 m. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.
2006 m. mirė Vilniaus Santariškių klinikose, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Žmona Marija Aušrinė – VU profesorė. Vyresnysis sūnus Šarūnas – teisininkas, jaunesnysis Žygimantas – diplomatas.
Politinė veikla
redaguoti1997 m. kandidatavo LR Prezidento rinkimuose. 2000–2004 m. ir 2004 m. LR Seimo narys, 2000–2004 m. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos ir Prancūzijos tarpparlamentinių ryšių grupės vadovas.[3][4] Vienas iš Liberalų demokratų partijos (dab. Tvarka ir teisingumas) ideologų ir įkūrėjų, priklausė partijos Senamiesčio skyriui.[5] 2004–2006 m. Europos Parlamento narys, Sąjungos už Tautų Europą frakcijos vicepirmininkas, Kultūros ir švietimo komiteto narys, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narys-pavaduotojas.[6][7]
Mokslo tyrinėjimo sritys
redaguoti- Logika
- Loginė semantika
- Kalbos filosofija
Bibliografija
redaguoti- Язык и логика. – Vilnius: VU, 1975. – 2 d.
- Kalba. Logika. Filosofija: šiuolaikinės loginės-filosofinės kalbos koncepcijų analizė. – Vilnius: Mintis, 1981. – 239 p.
- Проблема смысла: современный логико-философский анализ языка. – Москва: Мысль, 1983. – 285 p.
- Semiotika: darbų rinktinė: autorizuotas vertimas iš prancūzų kalbos / Algirdas Julius Greimas. – Vilnius: Mintis, 1989. – 393 p. – ISBN 5-417-00031-0
- Voldenas, arba Gyvenimas miške; Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą / Henry David Thoreau (vertė iš anglų k.). – Vilnius: Baltos lankos, 1997. – 332 p.: lent. – ISBN 9986-861-14-4
- Prieš absurdą. – Vilnius: Kultūra, 2000–2004. – 2 kn.
- Tarp šviesos ir tamsos: 99 etiudai. – Vilnius: Tyto alba, 2000. – 147 p. – ISBN 9986-16-172-X
- Prasmė ir tapatumas, arba Kelionė į save. – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2005. – 268 p. – ISBN 9986-795-36-2
- Kada tauta tyli: Seime organizuotų konferencijų stenogramos / sud. Algimantas Liekis. – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2006. – 189 p.: portr. – ISBN 9986-795-43-5
Įvertinimas
redaguoti- 1985 m. LSSR valstybinė premija
- 1993 m. Ordre des Palmes académiques (Akademinės Palmės ordinas, Prancūzija)
- 1997 m. Ordre national de la Légion d’honneur (Garbės legiono ordinas, Prancūzija)
- 1998 m. Kongelige Norske Fortjenstorden (Norvegija)
- 1999 m. Krzyz Oficerski Orderu Zaslugi Rzezypospolytej Polskiej (Lenkija)
- 2001 m. Ordre national du Mérite (ordinas „Už nuopelnus Prancūzijos Respublikai“)
- 2004 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius [8]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Rolandas Pavilionis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 335
- ↑ http://lma.lt/index.php?option=com_k2&view=item&layout=item&id=122&Itemid=195&lang=lt
- ↑ 2000–2004 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ http://www3.lrs.lt/rinkimai/2004/seimas/kandidatai/kand_anketa_l_294410.htm Archyvuota kopija 2010-01-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.tvarka.lt/index.php?id=7618
- ↑ http://www.europarl.europa.eu/meps/lt/28289/mep.html
- ↑ http://www.europarl.europa.eu/parlArchives/mepArch/alphaOrder/view.do?language=LT&id=28289[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga“. 2004 m. vasario 6 d. dekretas Nr. 365. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-10-18.