Romėnų Ispanija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Romėnai III-I a. pr. m. e. užkariautą Iberijos pusiasalį vadino Hispania.
Pavadinimas
redaguotiPavadinimas Hispania greičiausiai kilęs iš finikiečių I-Shapan-im (damanų šalis), nes finikiečiai ten pastebėtus triušius palaikė damanais, nors pastarieji ten niekada negyveno. Romėnų mitologinis aiškinimas (pagal Plinijų ir Plutarchą) pavadinimą sieja su Panu, kuris kartu su Bakchu užkariavo Iberiją ir Bakcho buvo paliktas šalies valdovu.
Dar vienas aiškinimas pavadinimą kildina iš Vakarės žvaigždės. Senovės graikai beveik nepasiekiamą šalį Viduržemio jūros vakaruose vadino Hesperia pagal Vakarę žvaigždę Hesperą.
Istorija
redaguotiRomėnų ekspansija
redaguotiPo to, kai Kartagina per Pirmąjį Pūnų karą (264-241 m. pr. m. e.) prarado romėnų užkariautas Siciliją, Korsiką ir Sardiniją, ji ėmė plėstis romėnų nepaliestame Iberijos pusiasalyje. Kartaginos karvedžiai Hamilkaras Barkas, Hazdrubalas ir Hanibalas tarp 237 ir 218 m. pr. m. e. Iberijos pusiasalyje įkūrė naują atsparos punktą ir pusiaukoloniją. Plėsdamiesi Hispanijoje kartaginiečiai atrado naujas pardavimų rinkas ir taip atstatė savo ekonomikos funkcionavimą.
Ši ekpansija neliko nepastebėta romėnų ir jų graikų sąjungininkų Emporiono ir Masalijos (Marselis) ir 226 m. pr. m. e. sudaryta Ebro sutartimi buvo sutarta, kad rytine kartaginiečių įtakos zonos riba turi būti Iberas. Nepaisant to 219 m. pr. m. e. Hanibalas užėmė Hispanijoje buvusį romėnų sąjungininką, graikų miestą Saguntumą. Tai sukėlė Antrąjį Pūnų karą tarp Kartaginos ir Romos (218-201 m. pr. m. e.)