Romos tema
Cassell's Illustrated Family Paper 1858
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
#3 Tiesioginis matas trimis ėjimais.
1. Vh8? Grėsmė 2. V:b8#, bet 1... Rf6+! 1. Vh2+! Rf4 2. Vh8 Grėsmė 3. V:b8# 2... Re5+ 3. Bc3#; 2... Bg1+ 3. Bc1#; 2... e5 3. Bc6#. 1... Žf4 2. Vb2 ~ 3.Bc6#[1] |
Romos tema – tai viena iš pagrindinių loginės šachmatų mokyklos temų, susijusių su šachmatų figūrų atitraukimu ir įtraukimu. Teminiame klaidinančiajame pėdsake baltųjų grasinimą atremia juodųjų figūra. Todėl pradžioje baltieji įgyvendina paruošiamąjį planą ir atitraukia neparankią juodųjų figūrą į paralelę liniją. Tai sumažina figūros galimybes gintis, kas silpnina juodųjų poziciją.
Galimos kelios juodųjų figūros susilpninimo pasekmės: besiginančioji juodųjų figūra kertama, užstojama, ji blokuoja šalia juodųjų karaliaus ar kitos figūros laukelį, baltieji laimi tempą (cugcvangas) ir kt.
Romos tema davė pradžią loginės mokyklos uždavinių: Drezdeno, Hamburgo ir kitoms šachmatų kompozicijos temoms.
Istorija
redaguotiPavadinimą tema gavo po J. Kotco ir K. Kokelkorno 1905 m. pasirodžiusio uždavinio, kurį autoriai paskyrė Romoje gyvenusio jų draugo šachmatų kompozitoriaus A. Gulelmečio garbei ir temą pavadino Romos miesto vardu.[2].
Temą 1858 m. atrado anglų šachmatų kompozitorius Henris Kidsonas (Henry Edwin Kidson, 1832–1910)
Romos tema naudojama ir etiuduose. Pirmą kartą tai padarė latvių šachmatininkas ir šachmatų kompozitorius Hermanis Matisonas (Hermanis Matisons, 1894–1932)[3] .
Uždaviniai
redaguotiRomos temos uždaviniams būdinga, kad juodųjų gynyba, mėginimo žaidime ir po paruošiamojo plano įvykdymo, atliekama ta pačia susilpnintąja figūra.
J. Kotcas, K. Kokelkornas
Deutsches Wochenschach (6566) 1905.10.08
|
Eduardas Bruneris
Schweizerische Schachzeitung 1957
|
Karlas Fabelis
Hamburgischer Correspondent 1933
|
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Kidson, Henry Edwin'“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 30 d..
- ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 116, 335. – ISBN 5-85270-005-3
- ↑ Н. П. Зелепукин. Словарь шахматной композиции. Киев: Здоровье, 1982. – С. 138.
- ↑ „Kohtz, Johannes Kockelkorn, Carl“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 23 d..
- ↑ „Brunner, Eduard“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 6 d..
- ↑ „Karl Fabel“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 30 d..
- ↑ „Dehler, Otto Georg Edgar“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 31 d..
- ↑ „Heister, A.“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 31 d..