Sunkus ūminis respiracinis sindromas
| Sunkus ūminis respiracinis sindromas | |
 | |
| ICD-10 | U04 |
|---|---|
| ICD-9 | 079.82 |
Sunkus ūminis respiracinis sindromas, SŪRS (angl. severe acute respiratory syndrome, SARS) – virusinės kilmės sunkus ūmus respiracinis susirgimas, sukeltas SARS-CoV (liet. SŪRS-CoV) koronaviruso. Tikėtina, kad pirmieji susirgimai tarp žmonių galėjo prasidėti 2002 m. lapkričio mėn. Kinijoje, tačiau pats sindromas išaiškintas tik 2003 m. vasarį.[1] Nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2003 m. liepos mėn. SŪRS susirgo 8098 žmonės, iš kurių 774 mirė.[2] Virusas išplito 17 šalių (mirtingumas siekė 9,6 %), tačiau dauguma atvejų fiksuoti pietinėje Kinijoje ir Honkonge.[3] Nuo 2004 m. naujų SŪRS atvejų pasaulyje nenustatyta.[4] Tikslus viruso rezervuaras neaiškus. 2017 m. pabaigoje Kinijos mokslininkai nustatė, kad civetos yra šio viruso tarpininkai ir atsekė virusą iki pasagnosinių šikšnosparnių.[5][1]
Simptomai
redaguotiPradiniai ligos simptomai yra panašūs į gripo, t. y. karščiavimas, raumenų skausmas, mieguistumas, viduriavimas, kosulys, gerklės perštėjimas ir kiti nespecifiniai požymiai.[1] Vienintelis simptomas būdingas visiems pacientams – temperatūra pakilusi virš 38 °C.[6] SŪRS gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą ir plaučių uždegimą (virusinį arba antrinį – bakterinį).[1] Vidutinis inkubacinis laikotarpis 4–6 dienos. Trumpiausias stebėtas inkubacinis laikotarpis – 1 diena, o ilgiausias – 14 dienų.[7]
Virusas
redaguoti2003 m. vasario pabaigoje gydytojas iš Italijos Carlo Urbani buvo pakviestas į prancūzų ligoninę Hanojuje konsultuoti amerikiečių verslininką Johnny Chen, kuriam įtarta sunki gripo forma. Urbani nustatė, kad Chen liga greičiausiai yra nauja ir labai užkrečiama. Gydytojas šią informaciją perdavė Pasaulio sveikatos organizacijai bei įtikino Vietnamo Sveikatos ministeriją izoliuoti sergančiuosius ir tikrinti atvykstančius asmenis. Pats gydytojas Urbani užsikrėtė šia liga ir mirė 2003 m. kovo mėn[8].
2003 m. balandžio mėn. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras ir Kanados Nacionalinė mikrobiologijos laboratorija nustatė SŪRS genomą[9]. Mokslininkai iš Erasmus universiteto Roterdame išaiškino, kad ligos sukėlėjas yra SŪRS koronavirusas. Atliekant eksperimentus ir užkrėtus makakas, joms išsivystė tapatūs simptomai kaip žmonėms užsikrėtusiems SŪRS[10].
2003 m. gegužės pabaigoje atlikti laukinių gyvūnų, parduodamų Guandongo (Kinija) turguje, tyrimai parodė, kad virusas gali būti aptinkamas civetėse (Paguma sp.), net jei šiems gyvūnams nepasireiškia klinikiniai ligos simptomai. Todėl padaryta išvada, kad SŪRS virusas peržengė ksenografinį barjerą ir iš civečių pateko žmogui. Dėl šios priežasties, Kinijos Guandongo provincijoje sunaikinta 10 000 civečių. Vėliau virusas aptiktas kituose gyvūnuose: usūriniuose šunyse (Nyctereuteus sp.), barsukuose (Melogale spp.) ir naminėse katėse. 2005 m. Kinijoje atlikti dviejų tyrimų metu nustatytas SŪRS tipo koronavirusas šikšnosparniuose[11][12].
Filogenetinė šių virusų analizė parodė, jog labai tikėtina, kad SŪRS koronavirusas kilo iš šikšnosparnių ir pateko žmonėms tiesiogiai ar per kitus gyvūnus, parduodamus Kinijos turguose. Šikšnosparniams nepasireiškė jokie ligos simptomai, todėl tikėtina kad jie yra natūralus SŪRS tipo koronavirusų rezervuaras gamtoje. 2006 m. pabaigoje Kinijos Ligų kontrolės ir prevencijos centro, Honkongo universiteto ir Guangdžou Ligų kontrolės ir prevencijos centro mokslininkai nustatė genetinį ryšį tarp SŪRS koronaviruso žmonėse ir civetėse tuo pačiu patvirtindami įtarimus, kad liga persidavė tarp rūšių[13].
2017 m. gruodžio mėn. daug metų ieškodami pirminio ligos šaltinio, mokslininkai Junanio provincijoje aptiko nuošalų urvą, kuriame gyvena pasagnosiai šikšnosparniai, turintys koronavirusą. Ši viruso atmaina genetiškai labai panaši į SŪRS virusą, kuris išplito 2002 m. Tyrimą atlikę mokslininkai Shi Zheng-Li ir Cui Jie su bendradarbiais iš Uhano Virusologijos instituto Kinijoje žurnale „PLOS Pathogens“ konstatavo, „kad kita pražūtinga SŪRS epidemija gali kilti bet kuriuo metu“. Jie taip pat nurodė, kad urvas su nustatyta viruso atmaina tarp šikšnosparnių yra tik 1 km atstumu nuo artimiausio kaimo[5].
Diagnostika
redaguotiSŪRS išplitimo laikotarpiu 2002–2003 m., liga buvo įtariama asmeniui, jei jis kontaktavo su sergančiu, grįžo iš regiono, kuriame virusas buvo išplitęs bei pasireiškus smarkiam karščiavimui, esant netipiškam plaučių uždegimui arba kvėpavimo nepakankamumui.
Laboratoriškai SŪRS diagnozė gali būti patvirtinta molekuliniais PGR (kraujo, nosies sekreto ar išmatų mėginiuose) ir antikūnų (ELISA, IFA) tyrimais.[14]
Gydymas ir prognozė
redaguotiSŪRS protrūkio metu nebuvo priešvirusinių vaistų, skirtų šiai ligai gydyti. Todėl taikytas simptominis gydymas karščiavimą mažinančiais vaistais, kortikosteroidais, o esant kvėpavimo nepakankamumui – deguonies terapija ir dirbtinė plaučių ventiliacija.
Sergantieji privalo būti izoliuoti nuo kitų pacientų ir personalo.
Sergantiems sunkia SŪRS forma, žymūs organizmo pažeidimai atsirado dėl audringo imuninio atsako – citokinų audros[15].
Kinijoje paskelbtais duomenimis, pacientai pasveikę nuo SŪRS patyrė ilgalaikes, sunkias persirgtos ligos pasekmes: plaučių fibrozę, osteoporozę ir osteonekrozę[16]. Dėl to jie liko nedarbingais ir neįgaliais. Dėl karantino, kai kurie pacientai susirgo depresija arba jiems išsivystė potrauminio streso sindromas[17].
Epidemiologija
redaguotiUžsikrėtusiųjų SŪRS buvo palyginti nedaug. Epidemijai pasibaigus 2003 m. birželio mėn., sergamumo atvejų buvo 8422, mirštamumas sudarė 11 %.[18] Registruotas 17 šalių, daugiausia Kinijoje ir Honkonge.[19]
Mirštamumas svyravo nuo 0 % iki 50 %, priklausomai nuo paciento amžiaus grupės.[20] Pacientų iki 24 metų mirė mažiausiai (mažiau nei 1 %); daugiausiai mirė 65 metų ir vyresni žmonės (daugiau nei 55 %).[21]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 http://www.ulac.lt/uploads/downloads/Sunkus%20%C5%ABmus%20respiracinis%20sindromas.pdf Archyvuota kopija 2020-05-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0277953606004060?via%3Dihub
- ↑ https://www.who.int/csr/sars/country/table2004_04_21/en/
- ↑ https://www.nhs.uk/conditions/sars/
- ↑ 5,0 5,1 https://www.theguardian.com/world/2017/dec/10/sars-virus-bats-china-severe-acute-respiratory-syndrome
- ↑ https://www.cdc.gov/sars/about/fs-sars.html#symptoms
- ↑ https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/70863/WHO_CDS_CSR_GAR_2003.11_eng.pdf?sequence=1&isAllowed=y
- ↑ https://www.who.int/csr/sars/urbani/en/
- ↑ https://www.who.int/mediacentre/news/releases/2003/pr31/en/ Archyvuota kopija 2004-08-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.nature.com/articles/423240a
- ↑ https://science.sciencemag.org/content/310/5748/676
- ↑ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1236580/
- ↑ http://www.chinadaily.com.cn/china/2006-11/23/content_740511.htm
- ↑ https://www.who.int/csr/sars/diagnostictests/en/ Archyvuota kopija 2020-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.nature.com/articles/nri1732
- ↑ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15387943
- ↑ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3323345/
- ↑ Chan-Yeung, M; Xu, RH (2003 m. lapkričio mėn.). „SARS: epidemiology“. Respirology (Carlton, Vic.). 8 Suppl: S9–14. doi:10.1046/j.1440-1843.2003.00518.x. PMID 15018127.
- ↑ Žmogaus koronavirusai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022
- ↑ World Health Organization (2003). „Consensus document on the epidemiology of severe acute respiratory syndrome (SARS)“ (anglų). hdl:10665/70863.
{{cite journal}}: Citatai journal privalomas|journal=(pagalba) - ↑ Monaghan, Karen J. (2004). SARS: Down But Still a Threat (anglų). National Academies Press (US).