Sankryža
Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito[1].
Sankryžos būna vieno arba skirtingų lygmenų. Automobilių kelių vieno lygmens sankryžos būna paprastosios, žiedinės ir šakotinės (su paplatinta važiuojamąja dalimi, su papildomais keliais į šoną sukantiems automobiliams). Skirtingų lygmenų sankryžos būna dobilo lapo, žiedinės, linijinės, kilpinės, 3 lygmenų, turbininės ir 4 lygmenų. Sankryžose statomi kelio ženklai, o prieš sankryžą – dar ir schemos, kuriose pažymimos važiavimo kryptys.
Dobilo lapo sankryža pirmą kartą įrengta 1928 m. JAV (Niū Džersio valstijoje). Pirmoji skirtingų lygmenų sankryža Lietuvoje buvo pastatyta 1936 m. Žemaičių plente, ties Kryžkalniu. Joje stovi Kryžkalnio viadukas.
Gatvių sankryžos mažai skiriasi nuo automobilių kelių sankryžų. Paprastai jos būna kompaktiškesnės ir paprastesnės.
Geležinkelių sankryžos būna paprastesnės negu automobilių kelių (dažniausiai kryžminės). Skirtingų lygmenų sankryžose tiesiami viadukai.
Nuorodos
redaguoti- Kelių eismo taisyklės Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai:
- ↑ Kelių eismo taisyklės
