Sintaksė
Sintaksė (gr. syntaxis) – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą. Pastaruoju metu sintaksei priskiriamas ir teksto, sakinių sąsajos tyrinėjimas. Sintaksės tyrimo esmę visada sudaro žodžių tarpusavio santykiai, žodžių ar sakinių jungimo taisyklės.
Pagrindinis sintaksinis vienetas – sakinys, jis gali būti skaidomas žodžių junginiais ir sakinio dalimis. Sintaksei priklauso ir teksto vienetai, taip pat ne tik sakinys, tekstas, bet ir tarpinis vienetas – žodžių junginys. Žodžių junginio ryšius rodo žodžio forma, ypač linksnis, skaičius bei giminė.
Sintaksė turi dvejopą reikšmę: teorinę ir praktinę. Teorinė reikšmė išryškėja lyginant ją su kitomis kalbos mokslo šakomis. Svarbi ir praktinė sintaksė. Reikia mokėti praktiškai sudaryti sakinius, juos jungti į tekstą. Turima žinoti visus galimus ir negalimus rašybos variantus, kad neatsirastų klaidų bei netaisyklingų konstrukcijų. Sintaksinės konstrukcijos taisyklingumas dažniausiai nustatomas atsižvelgiant į vidinius kalbos dėsnius, taikomi tautosakos, liaudies kalbos, geriausių lietuvių rašytojų kūrinių pavyzdžiai.
Sintaksės tyrimo aspektai
redaguotiSakinys ir tekstas – svarbūs komunikaciniai sintaksės vienetai, kurių analizė negali ribotis vienu aspektu. Siūlomi trys sintaksės tyrinėjimo aspektai: semantinis, komunikacinis ir gramatinis. Šių aspektų painioti negalima, tačiau, siekiant visapusiško sintaksės tyrinėjimo, jie galėtų teigiamai vienas kitą papildyti.
- Semantiniu aspektu tiriami įvairūs sakiniai ir tekstai, pavyzdžiui, tekstų santykis su faktais, denotatais. Sakinio semantika nagrinėjama semantinėmis ašimis – predikato ir subjekto. Kaip ir objektas, subjektas gali būti reiškiamas įvairiais linksniais.
- Komunikaciniu aspektu tiriamos sakinių temos ir remos. Tema parodo ryšį su ankstesniais sakiniais, ankstesne informacija, kalbą daro suprantamą. Rema teikia naujas, aktualias, nežinomas informacijas, dėl jos ir konstruojamas sakinys.
Junginių gramatiniai ryšiai
redaguotiSintaksės žodžių junginių analizė padeda išryškinti sintaksinius santykius, kurių neišryškina net sakinio dalys. Junginiai analizuojami pagal prijungiamuosius ryšius (derinimą, valdymą, šliejimą), predikatinius, sujungiamuosius, pridėtinius dvigubus santykius (išplėstinių, patikslinamųjų sakinio dalių, predikatinio pažyminio, opoziciniai santykiai).
Nuorodos
redaguoti- http://ualgiman.dtiltas.lt Archyvuota kopija 2009-01-18 iš Wayback Machine projekto. Tinklalapis apie sintaksę. (liet.)
- http://blogas.lt Archyvuota kopija 2008-10-13 iš Wayback Machine projekto. Kitas tinklalapis apie sintaksę. (liet.)