Ternopilio sritis
|
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
Ternopilio sritis (ukr. Тернопільська область) – Ukrainos sritis šalies vakaruose. Vakaruose ribojasi su Ivano Frankivsko ir Lvovo, šiaurėje – su Rivnės, rytuose – su Chmelnyckio bei pietuose su – Černivcių sritimis. Administracinis centras – Ternopilis.
| Ternopilio sritis Тернопільська область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Ukraina
| ||||||
| Administracinis centras | Ternopilis | ||||||
| Rajonų | 17 | ||||||
| Srities pavaldumo miestai | 1 | ||||||
| Rajono pavaldumo miestai | 17 | ||||||
| Įkūrimo data | 1939 m. gruodžio 4 d. | ||||||
| Gubernatorius | Volodymyras Trušas Володимир Труш | ||||||
| Gyventojų | 1 107 294 | ||||||
| Plotas | 13 823 km² | ||||||
| Tankumas | 80 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | 35 | ||||||
| Tinklalapis | Oficiali svetainė | ||||||
 Vikiteka |
Ternopilio sritisVikiteka | ||||||
Geografija
Plotas
Srities plotas 13823 km², kas sudaro 2,29 % Ukrainos teritorijos.
Vandens telkiniai
Ternopilio sritimi teka 120 ilgesnių nei 10 km upių. Pagal priklausomybę baseinui pasiskirsto santykiu 4/5 – Dniestro, ir 1/5 – Pripetės. Ilgiausios upės – Zbručė (244 km), Seretas (218 km), Dniestras (215 km), Strypa (135 km), Zolota Lypa (85 km).
Zalyščykų rajone išsidėstęs Červonohorodsko krioklys (16 m).
Reljefas
Regionas išsidėstęs vakarinėje Podolės aukštumos dalyje. Aukščiausias srities taškas – Popelychos kalnas (443 m virš jūros lygio) Berežanų rajone. Žemiausias – Zbručės ir Dniestro santaka (116 m).
Srityje yra vienas ilgiausių pasaulyje Optimistinis urvas (ukr. Оптимістична печера).
Klimatas
Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra -5, liepos – 19 °C. Temperatūros rekordai – aukščiausia +38,8 °C užfiksuota Čortkive, žemiausia – 31,6°С – 1986–1987 m. Bilokrynycios kaime Kremenecio rajone. Per metus iškrinta 520–600 mm kritulių.
Augalija ir gyvūnija
Miškai užima apie 13.2% srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai regiono vakarinėje dalyje, Sereto, Zbručės, Strypos slėniuose. Miškus daugiausiai sudaro ąžuolai (50%), skroblai (18%), pušys (8,8%), eglės (6,5%).
Istorija
Dabartinės srities teritorija priklauso trim istoriniams-kultūriniams regionams: didžiausios vakarinės ir vidurinės dalys – Haličui, rytinė (su Pidvoločysko, Borščivo, Husjatyno miestais) – Podolei, teritorijos į šiaurę nuo Horynės upės – Voluinei.
Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ukrainiečių apgyvendintos vakarinės žemės atiteko Austrijos imperijai. Šiose žemėse išskirtinai nuo rytinių, atitekusių Rusijos imperijai, buvo puoselėjamos ukrainiečių tradicijos. Po Pirmojo pasaulinio karo Haličo žemėse įkuriama Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika, trumpą laiką Respublikos vyriausybė posedžiavo Ternopilyje. Pralaimėjus nepriklausomybės kovas vakarinės ukrainiečių žemės atitenka lenkams, įkuriama Ternopilio vaivadija. Po Ribentropo-Molotovo pakto vakarines ukrainiečių žemės okupuoja Raudonoji armija.
Ternopilio sritis įkurta 1939 m. gruodžio 4 d. Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sudėtyje. Antrojo pasaulinio karo metu 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės. Karo ir pokario metu aktyviai vykdytas partizaninis pasipriešinimas.
1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma, 98,67 %, pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Ternopilio sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
Administracinis suskirstymas
Didžiausi miestai
- Ternopilis
- Čortkivas (Čiortkovas)
- Kremenecis
Gyventojai
2006-aisiais srityje gyveno 1 107 294 gyventojų ir tai sudarė 2,37 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 42,5 %
- kaimo gyventojų − 47,5 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
- ukrainiečiai – 97,8 %
- rusai – 1,2 %
- kiti (lenkai, žydai) – 1 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 83 žm./km².
Ekonomika
Žemės ūkis – tradiciškai svarbiausia srities ūkio šaka (sudaro virš 60% srities bendrojo vidaus produkto). Taip pat išvystyta maisto, mašinų gamybos, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų bei lengvoji pramonė. Didžiausias pramoninis centras – Ternopilis.
2008 metais Ternopilio srityje buvo užfiksuoti blogiausi tarp visų Ukrainos regionų vidutinio atlyginimo bei nedarbo rezultatai.
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 81,6 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,2 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 118,4 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,3 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | -36,8 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 1397,3 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 760 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 150,5 |
Susisiekimas
| Maršrutas | Didesni miestai srityje | Ukrainietiška numeracija |
Tarptautinė numeracija |
Statusas | |
|---|---|---|---|---|---|
| Stryjus – Znamenka | Ternopils | M12 | E50 | Tarptautinis | |
 skp „Domanovė“ –  skp „Tereblečanė“
|
Kremenecis, Ternopilis | M19 | E85 | Tarptautinis | |
| Lvovas – Ternopilis | H02 | - | Nacionalinis | ||
| Ivano Frankivskas – Ternopilis | H18 | - | Nacionalinis |
Turizmas
Ternopilio sritis turi išvystytą turizmo infrastruktūrą. Lankomi objektai: Počajivo lavros kompleksas, Podolės Skalos pilis, bažnyčia (kultūros paminklai XV–XVI a.), Skalato, Pidhaicių, Vyšneveco, Ternopilio miestai.
Podolės Melnycia („Zbručė“), Skomorochų, gyvenvietėse veikia turistinės bazės.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Taip pat skaitykite
Nuorodos
Oficiali srities svetainė (ukr., angl. k.) Archyvuota kopija 2012-12-05 iš archive.today == Šaltiniai ==
Archyvuota kopija 2012-12-05 iš archive.today