Titanija (palydovas)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
 Voyager 2 nuotrauka | |
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | William Herschel |
| Atrastas | 1787 m. sausio 11 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė | 435 910 km |
| Vidutinis spindulys | 436 300 km |
| Ekscentricitetas | 0,0011 |
| Apskriejimo periodas | 8,706 d. |
| Posvyris | 0,340° (į Urano ekvatorių) |
| Planetos palydovas | Urano |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo | 1577,8 km (0,1237 Žemės) |
| Paviršiaus plotas | 7 820 000 km² |
| Tūris | 2 057 000 000 km³ |
| Masė | 3,526×1021 kg (0,00059 Žemės) |
| Vidutinis tankis | 1,72 g/cm³ |
| Laisvojo kritimo pagreitis | 0,378 m/s² |
| Pabėgimo greitis | 0,77 km/s |
| Ašies posvyris | 0 |
| Albedas | 0,27 |
| Paviršiaus temperatūra | ~60 K |
Titanija (angl. Titania) arba Uranas III – didžiausias Urano palydovas. 1787 m. sausio 11 d. atrado britų astronomas William Herschel. Pavadintas fėjų karalienės Titanijos vardu iš Viljamo Šekspyro komedijos „Vasarvidžio nakties sapnas“.
Fizinės charakteristikos
redaguotiKosminės stoties „Voyager 2“ ekspedicijos metu 1986 m. buvo ištirtas tik pietinis palydovo pusrutulis. Manoma, kad apie pusę palydovo ploto dengia vandens ledas, apie trečdalį (30 %) – silikatinės uolienos, o likusį plotą – metano kilmės organiniai dariniai. Titanija išraižyta kanjonų ir kraterių. Pagrindinis Titanijos paviršiaus darinys – didžiulis kanjonas, žymiai pranokstantis Žemėje esantį Didįjį kanjoną.
Mokslininkai pripažįsta šiuos palydovo geologinius darinius: gilius plyšius, kraterius ir stačius šlaitus.