Ugniagesyba

Ugniagesyba – veikla, siekiant užkirsti kelią gaisro plitimui, užgesinti pastatus, transporto priemones, miškus ir kitus objektus. Ugniagesiai kovoja su gaisrais, kad apsaugotų žmonių gyvybes, turtą ir aplinką. Gaisrų gesinimo pastatuose ir miškuose apmokoma aukšto lygio techniniuose kursuose. Specializuoti mokymai apima gaisrų gesinimą orlaiviuose, laivuose, kituose sudėtinguose objektuose.

Ugnies gesinimas

Ugniagesiai su putų gesinimo įranga

Vienas didžiausių gaisrų gesinimo pavojų yra toksiška aplinka, kurią sukuria degios medžiagos. Keturios pagrindinės rizikos yra dūmai, deguonies trūkumas, aukšta temperatūra ir nuodinga atmosfera. Papildomi pavojai – gelbėtojų kritimai iš aukščio ir statinių konstrukcijų griūtys. Norėdami kovoti su kai kuriais iš šių pavojų, ugniagesiai priversti naudoti autonominę kvėpavimo įrangą. Pirmasis veiksmas ugniagesyboje yra žvalgyba, siekiant išsiaiškinti gaisro kilmę ir nustatyti konkrečią riziką. Gaisrai gali būti užgesinti su vandeniu, pašalinus degias medžiagas ir oksidantus, slopinant liepsnas cheminėmis medžiagomis.

Istorija

Ankstyviausi žinomi ugniagesiai buvo Romoje. 60 m. imperatorius Neronas įkūrė Sergėtojų korpusą saugoti Romai po pražūtingo gaisro. Jį sudarė 7000 žmonių, aprūpintų kibirais ir kirviais. Jie kovojo su gaisrais ir tarnavo kaip policija.

Lietuvoje ugniagesybos istorija siekia 1522 m., kai Vilniaus miesto įgulai buvo pavesta saugoti gyventojus nuo gaisrų, vagysčių ir plėšimų. 1766 m. uždrausta statyti medinius pastatus, liepta stogus dengti čerpėmis. 1802 m. įkurta nuolatinė ugniagesių komanda Vilniuje, 1815 m. – Kaune, 1872 m. – Šiauliuose. 1924 m. Kaunas, o 1925 m. Vilnius įsigijo pirmuosius gaisrinius automobilius. 1938 m. Kauno ugniagesių komanda buvo viena didžiausių – joje buvo 65 ugniagesiai. Jie turėjo gerą techniką: du autosiurblius, keturias autocisternas.

Taip pat skaitykite

• Ugniagesybos sportas

Literatūra

• Vytautas Sinaitis. Ugniagesyba Lietuvoje iki 1940. Kaunas: Ūkininko patarėjas, 1995. ISBN 9986-520-35-5