Uigūrų kalba

Uigūrų kalba ئۇيغۇر تىلى‎, Uyƣur tili, Уйғур тили
Kalbama	Kinija, Kazachija, Kirgizija, Uzbekija ir kt.
Kalbančiųjų skaičius	8-11 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	76
Kilmė	Altajaus  – tiurkų   – rytų tiurkų    – uigūrų
Rašto sistemos	arabų
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Sindziangas
Kalbos kodai
ISO 639-1	ug
ISO 639-2	uig
ISO 639-3	uig
Geografinis paplitimas
Vikipedija Uigūrų kalba

Uigūrų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama uigūrų, gyvenančių daugiausia vakarų Kinijoje, Sindziango provincijoje. Taip pat vartojama Kazachstane, Mongolijoje, Afganistane, Uzbekistane, Kirgizijoje bei po kitas pasaulio šalis išsibarsčiusių uigūrų. Ši kalba yra oficiali Sindziango kalba (greta kinų) ir vartojama kaip lingua franca ten gyvenančių kitų tautinių mažumų (sibų, vachanų, tadžikų, daūrų).

Išskiriamos trys pagrindinės uigūrų kalbos tarmės:

• vidurio – vartojama nuo Kumulo, į pietus link Jarkando
• pietų – vartojama Gumos apylinkėse
• rytų – vartojama regione tarp Čakarliko ir Čionkiolo

Apie 90 % uigūrų vartoja vidurio tarmę, ja pagrįsta rašytinė kalba. Šiauriniuose regionuose paplitusi balsių redukcija.

Uigūrų kalba, kuri turi rašto paminklų nuo V a., per rašytinės kalbos istoriją turėjo daug užrašymo formų. Dabartiniu metu kalba užrašoma arabų raštu, anksčiau vartoti ir kirilica bei lotyniška abėcėle pagrįsti raidynai.

Uigūrų kalba agliutinacinė, sakinio tvarka veiksnys-papildinys-tarinys. Daiktavardžiai kaitomi skaičiais ir linksniais, bet nekaitomi giminėmis, neturi artikelių. Skaičiai – vienaskaita ir daugiskaita, linksniai – vardininkas, kilmininkas, galininkas, naudininkas, vietininkas, abliatyvas. Veiksmažodžiai kaitomi laikais (esamasis, būtasis), rūšimis (priežastinė, neveikiamoji), veikslais, nuosakomis.

Uigūrų kalba pasižymi didele arabiškų ir persiškų skolinių gausa (religiniai žodžiai, seni terminai), nemažai naujų skolinių atėjo iš kinų ir rusų kalbų.

Nuorodos

• uig Duomenys apie kodu „uig“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com