Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (sutr. VLIK) – lietuvių organizacija, įkurta politinių partijų ir rezistencinių organizacijų atstovų steigiamajame susirinkime 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune. Organizacijos vadovu išrinktas Steponas Kairys.
Dauguma komiteto narių – tautininkų, krikščionių demokratų, liaudininkų, socialdemokratų, kitų partijų atstovai. VLIK’o vadovai ir eiliniai nariai tikėjosi, kad, karui baigiantis, tarp TSRS ir Vakarų sąjungininkų kils konfliktas dėl Europos ateities ir Lietuvai pavyks atgauti laisvę.
1944 m. vasario 16 d. VLIK'as išplatino atsišaukimą su deklaracija, kurioje skelbiama:
„Išlaisvinta Lietuva turi būti demokratinė respublika. Kol bus sušauktas demokratiniu būdu išrinktas Lietuvos seimas, išlaisvintoji Lietuva bus valdoma pagal Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus. Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus priima VLIK'as pagal 1922 m. Lietuvos Konstitucijos principus“.
1944 m. gegužės – birželio mėnesiais gestapas suėmė dalį VLIK'o žmonių.
Prieš Potsdamo konferenciją, 1945 m. liepos 10 d., VLIK’as pasiuntė memorandumą JAV prezidentui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui. Jame buvo prašoma nepripažinti prievartinio Lietuvos įjungimo į TSRS ir pareikalauti, kad TSRS išvestų savo kariuomenę iš Lietuvos, ir lietuvių tauta galėtų atkurti Nepriklausomą valstybę.
VLIK'as 1944 m. veikė Berlyne, nuo 1945 m. kovo – Viurcburge, po to – Roitlingene, nuo 1955 m. – Niujorke, XX a. devintajame dešimtmetyje persikėlė į Vašingtoną.
VLIK'as siekė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, bendradarbiavo su JAV, Jungtinės Karalystės, Šventojo Sosto valdžia. 1949 m. birželio 14 d. VLIK'as paskelbė Lietuvių Chartą (Chartiją)[1] - pasaulio lietuvių ideologijos dokumentą. Jo pagrindu formavosi Vakarų kraštuose , pirmiausia JAV lietuvių bendruomenės , kurioms susivienijus 1958 m. įsikūrė Pasaulio lietuvių bendruomenė. VLIK'as, atstovaudamas lietuvių politines sroves, išliko Lietuvos laisvinimo centru Vakaruose.
VLIK’as prisiėmė sunkią pareigą vadovauti tautos laisvės kovai ir ją vykdė pusę amžiaus – iki 1990 m. kovo 11 d. Per tą laiką Lietuvos teisė į laisvę buvo primenama kiekviena proga, kada tik pasaulio galingieji susirinkdavo spręsti įvairias problemas. Savo misiją VLIK'as baigė 1992 m. gegužės 29 d. surengęs seimo suvažiavimą Vilniuje.
VLIK'o pirmininkai
redaguoti- 1943 m. lapkričio 25 d. - 1945 m. birželio 15 d. Steponas Kairys
- 1945 m. birželio 15 d. - 1955 m. lapkričio 27 d. Mykolas Krupavičius
- 1955 m. lapkričio 27 d. - 1957 m. birželio 1 d. Jonas Matulionis
- 1957 m. birželio 1 d. - 1964 m. vasario 27 d. Antanas Trimakas
- 1964 m. vasario 27 d. - 1964 m. spalio 3 d. Juozas Audėnas
- 1964 m. spalio 3 d. - 1964 m. lapkričio 29 d. Kipras Bielinis
- 1964 m. lapkričio 29 d. - 1966 m. gruodžio 6 d. Vaclovas Sidzikauskas
- 1966 m. gruodžio 12 d. - 1979 m. kovo 10 d. Juozas Kęstutis Valiūnas
- 1979 m. kovo 11 d. - 1992 m. gegužės 30 d. Kazys Bobelis
Nuorodos
redaguoti- K. Mockus Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas
- Ramūnas Labanauskas. VLIK’as 1943-1945 metais: nacių ir sovietų pinklėse. Archyvuota kopija 2019-12-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvių Chartija