Vartotojiškumas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vartotojiškumas arba konsumerizmas (angl. consumerism, iš consume – „vartoti“) – socialinė ir ekonominė sistema, pagrįsta vis didesniu materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimu. Tokioje sistemoje perkamoji galia laikoma vienu svarbiausių žmogaus gyvenimo gerovės rodiklių. Šnekamojoje kalboje vartotojiškumas dar įvardijamas materializmu, nors pastarasis terminas apima daug platesnį reikšmių spektrą.
Vartotojiškumas egzistavo nuo senovės civilizacijų laikų, tačiau daug didesnius mastus įgavo po pramonės perversmo. XIX a. suklestėjęs kapitalizmas pagrindinį dėmesį skyrė kapitalui – žaliavoms, produkcijai, infrastruktūrai. Siekiant sumažinti gamybos sąnaudas palaipsniui išsivystė masinė produkcija. Būtent tai leido pagaminti daug prekių už mažą kainą. Nuo to laiko pasiūla pradėjo augti labai sparčiai, o didėjantys atlyginimai pakėlė žmonių perkamąją galią. Vakarų visuomenėse, kurios buvo ypač paveiktos kapitalizmo, pinigai tapo esmine siekiamybe – pvz., aukštųjų mokyklų studentų tyrimai XX a. pab. parodė, jog dauguma įstojusiųjų kai svarbiausią motyvaciją nurodė galimybę uždirbti daugiau pinigų, o ne tapti specialistu, padėti bendruomenei. Masinė žiniasklaida, reklamos, įvairūs socialinės inžinerijos modeliai aktyviai veikia formuodami vartotojų skonį, kurdami „gero gyvenimo“ standartus. Dalis prekių tapo ne tiek būtinybe, kiek socialinio statuso simboliu.
Nuo pat vartotojiškumo suklestėjimo, radosi nemažai šios sistemos priešininkų (antikonsumerizmas), siūlančių alternatyvius gyvenimo būdus. Dauguma oponentų pabrėžia, kad žmones perka daugybę jiems visiškai nereikalingų daiktų, taip prisidėdami prie socialinės atskirties didinimo, gamtos naikinimo, žmonių išnaudojimo, korporacijų klestėjimo. Taip pat dažnai pabrėžiama neigiama socialinė vartotojiškumo įtaka: žmonės tampa vis labiau individualistiški ir konkurencingi, siekdami materialinės gerovės, dažnai pamindami bendruomeniškumą, dvasingumą, draugiškumą. Žmonės vertinami ne pagal jų asmenines savybes, o pagal tai, ką jie gali įsigyti.
Vartotojiškumą kritikuoja įvairūs antimodernistai, dvasiniai lyderiai, antiglobalistai, gamtosaugos, kovos su skurdu aktyvistai.