Vidinė Mongolija
Vidinė Mongolija (mongol.= Öbür Monggol; kin. 內蒙古自治區; supapr. 内蒙古自治区, pinyin: Nèi Měnggǔ Zìzhìqū) – mongolų autonominis regionas šiaurės ir rytų Kinijoje. Plotas – 1,199 mln. km². Sostinė – Hohotas.
Vidinė Mongolija 内蒙古 | |
---|---|
Valstybė | Kinija |
Administracinis centras | Hohotas |
Prefektūros | 12 |
Gyventojų | 24 049 155[1] |
Plotas | 1 199 372 km² |
Tankumas | 20 žm./km² |
ISO 3166-2 | CN-15 |
Tinklalapis | www.nmg.gov.cn |
Vikiteka | Vidinė MongolijaVikiteka |
Vidinė Mongolija taip vadinama, kad būtų atskirta nuo Mongolijos valstybės. Kinija Mongolijos valstybę ir Tuvą vadina Išorine Mongolija. Patys mongolai regioną vadina Pietine Mongolija.
Administracinis suskirstymas
redaguotiVidinė Mongolija padalyta į 12 prefektūrų lygmens administracinių vienetų:
- Hohoto miestas (kiniškai – Huhehaote: 呼和浩特市 Hūhéhàotè shì)
- Baotou miestas (包头市 Bāotóu shì)
- Uhajaus miestas (乌海市 Wūhǎi shì)
- Čifengo miestas (赤峰市 Chìfēng shì)
- Tongliao miestas (通辽市 Tōngliáo shì)
- Ordoso miestas (E-erduosi: 鄂尔多斯市 È'ěrduōsī shì)
- Hulunbuiro miestas (Hulunbei-eras: 呼伦贝尔市 Hūlúnbèi'ěr shì)
- Bajan Nuro miestas (Bajannao-eras: 巴彦淖尔市 Bāyànnào'ěr shì)
- Ulančabo miestas (Ulančabu: 乌兰察布市 Wūlánchábù shì)
- Silin Golo aimakas (Silinguole: 锡林郭勒盟 Xīlínguōlè méng)
- Alšos aimakas (Alašanas: 阿拉善盟 Ālāshàn méng)
- Hingano aimakas (Sing-anas: 兴安盟 Xīng'ān méng)
Geografija
redaguotiVidinės Mongolijos pietinę dalį užima Ordoso plynaukštė (Hvanghės vidurupio vingyje) ir Inšano kalnai (aukštis iki 2400 m), šiaurės rytuose iškilę Didžiojo Chingano kalnai.
Klimatas žemyninis, subtropinis bei vidutinių platumų. Būdingos pusdykumės ir dykumos (Gobis, Alašanas), stepės, kalnuose – miškai.[2]
Demografija ir kultūra
redaguotiDaugiausia Vidinėje Mongolijoje gyvena kinų chanių. Antra pagal dydį etninė grupė – mongolai (17 %). „Mongolais“ Kinijoje vadina ir tokias grupes kaip buriatai, oiratai. Dar gyvena daūrų, evenkų, oročinų, hujų, mandžiūrų, korėjiečių.
Pagal įstatymą Vidinėje Mongolijoje visi ženklai gatvėse, komercinės įstaigos bei valstybiniai dokumentai turi būti parašyti dviem kalbomis – oficialiąja kinų ir mongolų. Yra trys mongoliški TV kanalai. Nemažai mongolų, ypač jaunesnių, laisvai šneka kiniškai, miestų teritorijose mongolų kalba buityje vartojama vis rečiau. Tačiau kaimo vietovėse kalba išlieka. Vidinės Mongolijos mongolai išlaikė senąjį mongolišką raštą (Mongolijos valstybėje vartojama kirilica).
Svarbus mongolų kultūros elementas – stepės. Jos vaizduojamos mene, pabrėžiamos klajokliškos mongolų tradicijos.
Virtuvei būdingi pieno produktai, aviena. Didelėje Kinijos dalyje žinomi Mengniu ir Yili mongoliški pieno produktai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ CHINA: Provinces, citypopulation.de
- ↑ Vidinė Mongolija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 208 psl.
Nuorodos
redaguoti- Žemėlapis Archyvuota kopija 2006-03-26 iš Wayback Machine projekto.
Kinijos administracinis suskirstymas | |
---|---|
Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi | Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas |