Virusinis hepatitas
Virusinis hepatitas (lot. hepatitis virosa) – liga, pažeidžianti kepenis.[1] Sukelia keli skirtingi virusai. Skiriami keli ligos variantai:[2]
- infekcinis hepatitas, arba A hepatitas – plinta peroraliniu ir oro – lašeliniu būdu.
- seruminis hepatitas, arba B hepatitas – užsikrečiama parenteraliai. Trečioji hepatito sukėlėjų grupė – hepatitas C, dar vadinamas hepatitu po kraujo perpylimo.
Tai viena iš dažniausių infekcinių ligų. Infekcijos šaltinis – žmogus. Hepatitinė infekcija užkrečia kepenis, todėl gali sutrikti jų veikla, atsirasti kepenų vėžys, ištikti mirtis.
Hepatito A užkrato šaltinis – sergantis žmogus. Virusas, išsiskyręs su išmatomis, užkrečia dirvožemį, vandenį, maistą, buities reikmenis, rankas.[2] Dažniausiai suserga vaikai ir jauni žmonės, būna ligos protrūkių, ypač rudenį.[2] Sergamumas padažnėja periodiškai kas 3-5 metai.[2][2] Motinos antikūnai pereina per placentą naujagimiui ir apsaugo jį nuo ligos maždaug vienerius metus.[2]
Hepatito B užkrato šaltinis – lėtiniu hepatitu sergantys ligoniai ir besimptomiai viruso nešiotojai.[2] Virusas plinta pro pažeistą buityje odą bei gleivinę, darant gydomąsias procedūras nepakankamai steriliais instrumentais, perpilant infekuotą kraują ar jo komponentus.[2] Užkratas plinta lytiniu būdu, per placentą perduodamas vaisiui.[2]
Epidemiologija
redaguoti2013 m. nuo virusinio hepatito mirė apie 1,5 mln. žmonių, daugiausia nuo hepatito B ir C.[3] Labiausiai paveiktas regionas – Rytų Azija, ypač Mongolija.[3]
Išnašos
redaguoti- ↑ Virusinis hepatitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-12-17.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 „Hepatitas“. ligos.lt. Nuoroda tikrinta 2024-12-17.
- ↑ 3,0 3,1 Stanaway JD, Flaxman AD, Naghavi M, Fitzmaurice C, Vos T, Abubakar I, et al. (September 2016). „The global burden of viral hepatitis from 1990 to 2013: findings from the Global Burden of Disease Study 2013“. Lancet. 388 (10049): 1081–1088. doi:10.1016/S0140-6736(16)30579-7. PMC 5100695. PMID 27394647.